Miesto žemėlapis
Reklama | Redakcija
Tauragės įmonės
A-Z
Orai Taurageje
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė
Dienos horoskopas| Sapno paaiškinimas

pietus

Gegužės 15-oji – Šeimos diena

happy-family-slideGegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija.

Pasak Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinės sekretorės Linos Kalibataitės, žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą.

Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.

Todėl Tarptautinė Kolpingo draugija, naudodamasi Tarptautinės šeimos dienos proga, kviečia visus, atsakingus už politiką ir visuomenės raidą, prisidėti prie šeimos propagavimo, palengvinti šeimų gyvenimą.

2004 metais, kai bus minimas Šeimos dienos dešimtmetis, Tarptautinė Kolpingo draugija dirbs vadovaudamasi šūkiu: „Žmonėms reikia šeimų – vaikams reikia tėvų“. Tai nuspręsta draugijos valdybos posėdyje Liucernoje (Šveicarija).

Pirmąsias bendruomenes, vadintas Kolpingo šeimomis, pradėjo burti žymus katalikų socialinis veikėjas, vokiečių kunigas Adolfas Kolpingas (1813 - 1865). Šiandien Kolpingo šeimų yra visame pasaulyje.

Lietuvoje Kolpingo draugija buvo įkurta 1992 metais. Šiuo metu savo padalinius ji turi 38 Lietuvos vietose. Kolpingo šeimų veikla artimai siejasi su parapijų veikla. Lietuvoje yra įsikūrę keturi Kolpingo šeimų centrai, kuriuose teikiama psichologinė bei dvasinė pagalba, organizuojami seminarai įvairiomis aktualiomis temomis, vykdomos socialinės programos.

Gyventojų surašymo 2001 m. duomenimis, šalyje gyveno 510 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (53 proc. visų šeimų). Iš jų beveik kas antra šeima augino po vieną vaiką, kas antra-trečia šeima – po 2, kas dešimta – po 3 vaikus. Beveik kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų auga su vienu iš tėvų.

Surašymų duomenys rodo, kad nuolat mažėja šeimų, auginančių du ir daugiau vaikų. Daugėja šeimų, auginančių po vieną vaiką. Su vienu vaiku 2001 metais buvo 269 tūkst. iš 510 tūkst. šeimų. Su dviem vaikais – 191,3 tūkst., su trimis ir daugiau vaikų – 49,6 tūkst. šeimų.

Vidutinis šeimos dydis Lietuvoje – 3,18 asmens, tačiau beveik kas trečią šeimą sudaro tik du asmenys, išanalizavęs surašymo duomenis paskelbė Statistikos departamentas.

1923 m. surašymo duomenimis, vidutinis namų ūkio dydis buvo 4,7 asmens. Tiesa, per surašymą prie namų ūkių buvo priskirti ne tik giminystės ryšiais susiję asmenys.

Gyventojų surašymų duomenimis, Estijoje vidutinė šeima sudarė 3, Latvijoje – 2,84 asmens.

Anot statistikų, šeimų dydis Lietuvos mieste ir kaime mažai skiriasi, nors kaime šeimos kiek didesnės (vidutinis šeimos dydis – 3,32 asmens) negu mieste (3,11 asmens). 2001 m. surašyta 962,6 tūkst. šeimų, jas sudarė 3,059 mln. asmenų. Daugiau nei pusėje savivaldybių vidutinė šeima buvo didesnė už vidutinę Lietuvos šeimą.

Gausiausios šeimos yra Šilalės rajone (vidutinis šeimos dydis – 3,47 asmens), Vilniaus rajono (3,45), Kalvarijos (3,37), Kauno rajono (3,36), Šilutės rajono savivaldybių teritorijose.

Mažiausios šeimos – Ignalinos rajone (vidutinis šeimos dydis – 2,99 asmens), Klaipėdos mieste (3,05), Šiaulių mieste (3,06), Rokiškio rajone (3,06), Panevėžio mieste (3,06). Vilniuje vidutinė šeima – 3,11 asmens.

Statistikai įspėja, kad, kad vidutinė šeima turi tendenciją mažėti.

Surašymai suteikė galimybę palyginti ir Baltijos šalių gyventojus pagal šeiminę padėtį. Iš 1000 15 metų ir vyresnių vyrų daugiausia niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių asmenų užfiksuota Estijoje (343). Lietuvoje tokių vyrų buvo 282, Latvijoje – 332 iš tūkstančio.

Vedusių vyrų daugiausia – Lietuvoje (607). Latvijoje vedusių vyrų buvo 575, Estijoje – 504 iš tūkstančio. Iš 1000 tokio amžiaus moterų daugiausia niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių buvo Estijoje (267). Netekėjusių Latvijos moterų buvo 257, Lietuvos – 211. Daugiausia ištekėjusių moterų gyveno Lietuvoje – 516. Latvijoje jų buvo 514, Estijoje – 419. Išsituokę buvo 102 iš tūkstančio Lietuvos, 122 Latvijos ir 131 Estijos gyventojų.

Taigi tokia ganėtinai nelinksma statistika… Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje bus tik maždaug 2,5 milijono gyventojų.

www.day.lt

Taurages.info

 

Lietuvai iki daugiausiai skaitančios Europos šalies trūksta 5 min. skaitymui kasdien

Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą.

Sieks paversti Lietuvą daugiausiai skaitančia šalimi Europoje

Ši idėja kilo paaiškėjus, jog Lietuva pagal knygų skaitymo rodiklius žymiai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Balandžio mėnesį „Alma littera“ užsakymu atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas atskleidė, kad pusė suaugusių mūsų šalies gyventojų visiškai neskaito, o skaitantys tam vidutiniškai skiria tik 17 min. per dieną. Suomijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja, šis skaičius siekia 46 min. Dažniausiai laiką, kurį galėtų skirti skaitymui, gyventojai praleidžia prie televizoriaus arba naršydami internete.

„Žinių ekonomika yra vienas svarbiausių išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančių veiksnių. Esame įsitikinę, kad augant perskaitytų knygų skaičiui ir skaitymui skiriamo laiko, didėja ir išsilavinusių, kūrybingų, raštingų žmonių populiacija. Todėl ir nusprendėme vykdyti iniciatyvą, kurios tikslas – pasiekti, kad mūsų šalies gyventojai taptų daugiausiai skaitančiais europiečiais ir tokiu būdu susikurtų sau geresnę ateitį“, – teigia Gintautas Mažeika, UAB „AL holdingas“ generalinis direktorius.

Anot G. Mažeikos, iniciatyva „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ apims ne vieną projektą, o prie jos kviečiami prisijungti visi norintys: gyventojai, leidyklos, bibliotekos, knygynai, visuomeninės organizacijos ir kt. Iniciatyvos sumanytojai pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokia forma, kokio žanro, kokiomis kalbomis ar kieno leidžiamas knygas gyventojai skaitys.

Skatins tėvus iš anksto pasirūpinti vaikų ateitimi

Minėto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis vaikų nuo 3 iki 10 metų amžiaus Lietuvoje visai neskaito, šiai daliai mažesniųjų, dar nemokančių skaityti, neskaito ir tėvai. Vidutinis mūsų šalies vaikų skiriamas laikas skaitymui – 22 min. per dieną. Nepaisant to, kad 96 proc. tėvų teigia, jog namuose turi vaikiškų knygų, ketvirtadalis Lietuvos vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos.

Būtent šią problemą sieks spręsti pirmasis iniciatyvos „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ žingsnis – projektas „Augu skaitydamas“. Juo siekiama tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius.

„Pradedame nuo mažiausių mūsų visuomenės atstovų, nes būtent šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi visi svarbiausi žmogaus įpročiai, kuriuos vėliau pakeisti būna sunku. Dažniausiai tėvai mano, kad gerą vaikų ateitį užtikrina geras mokymasis mokykloje, tinkamai parinkta užklasinė veikla, prestižinės studijos universitete ir gera darbovietė. Tačiau dauguma pamiršta, kad egzistuoja ankstesnis etapas, kai formuojasi vaiko skaitymo įgūdžiai, prisidedantys prie asmenybės vystymosi ir parengiantys jį vėlesniems etapams. Įgyvendindami šį projektą ir sieksime padėti tėvams rasti kelius, kaip ugdyti vaikų skaitymo įpročius ir tokiu būdu užtikrinti jiems geresnę ateitį“, – teigia Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė.

Projektas „Augu skaitydamas“ apims kelis etapus. Vaikai ir tėvai su projektu bus kviečiami susipažinti gegužės mėn. viduryje, kuomet bus siekiama rekordo – didžiausios Lietuvoje vaikų parašytos knygos. Nuo gegužės iki birželio mėnesio vidurio vyks Vaikų knygų mėnuo – jo metu didžiausių šalies miestų knygynuose žymūs šalies žmonės vaikams skaitys ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų.

Vasaros atostogų metu vaikai bus kviečiami „auginti“ Knygų medžius – ant specialių plakatų, kuriose pavaizduotas simbolinis knygų medis, klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais. Kuo vaikas perskaitys daugiau knygų, tuo jo Knygų medis „išaugs“ didesnis. Rudenį bus surengti daugiausiai skaitančių Lietuvos vaikų apdovanojimai.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Apie įmonių grupę „Alma littera“

Didžiausią Baltijos šalyse knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera“ valdantis UAB „AL holdingas“ vienija 7 bendroves, veikiančias Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Visoje įmonių grupėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Įmonių grupės pardavimo pajamos 2011 m. sudarė 107 mln. Lt.

Taurages.info

 

Paskutinio skambučio šventė

Ugdymo įstaiga

Data, laikas

Vieta

„Versmės“ gimnazija

Gegužės 28 d.

12.00  val.

,,Versmės“   gimnazija

Žalgirių gimnazija

Gegužės 28 d.

13.00 val.

Žalgirių gimnazija

Skaudvilės gimnazija

Gegužės 25d

12.00 val.

Skaudvilės gimnazija

Žygaičių gimnazija

Gegužės 25 d.

13.00 val.

Žygaičių gimnazija

Batakių vidurinė mokykla

Gegužės 24 d.

12.30 val

Batakių vidurinė mokykla

Tauragės.info

 
More Articles...