Gyvenimas Lietuvoje po truputį gerėja – remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, vertinant gyvenimo kokybę atskirose šalies savivaldybėse, nuo 2013-ųjų iki 2021 metų daugelyje jų sparčiausiai augo materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas. Tarp didžiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Kauno rajono ir Neringos savivaldybės.
„Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus. Sudarytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) iš esmės papildo bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas“, – komentuoja CPVA ekspertas Valius Serbenta.
Pasak jo, Lietuvos savivaldybių GKI sudaro gyvenimo kokybę atspindintis 41-o rodiklis šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
„Gyvenimo kokybė siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę nurodo ir pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas bei jų kokybė, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis“, – vardina Valius Serbenta.
Siūlo vertinti savivaldybių pastangas
Per CPVA analizuotą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2021-ųjų sparčiausiai visose šalies savivaldybėse augo materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas. Vidutiniškai visose savivaldybėse jis išaugo 138 procentais. Sparčiausias augimas buvo fiksuojamas kaimiškose savivaldybėse (148 proc.) bei kurortinėse savivaldybėse (133 proc.).
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, vertinant pagerėjusią materialinių gyvenimo sąlygų situaciją vertėtų atsižvelgti ir į istorinius faktus – didieji šalies miestai yra linkę pirmauti daugelyje sričių.
„Žvelgiant į savivaldybių GKI reitingą reikėtų įsivertinti, kiek šie rodikliai atspindi per dešimtmečius ar net šimtmečius paveldėtą situaciją ir kiek – kiekvienos savivaldybės pastangas gerinti padėtį skirtingose srityse per pastaruosius 10 metų“, – sako jis.
Vis dėlto analitiniais duomenimis paremta sveika konkurencija tarp savivaldybių gali būti naudinga ne tik gyventojams, bet ir šalies ekonomikai, pastebi ekonomistas: „Tai yra galimybė savivaldybėms įsivertinti, kuriame taške jos yra ir kuria kryptimi turėtų judėti toliau – stiprinti švietimo ar socialines paslaugas, skatinti gyventojų verslumą bei verslo konkurencingumą, ar skirti daugiau dėmesio materialinių gyvenimo sąlygų gerinimui. Tai turėtų būti centrinės valdžios siekis, kad biudžeto formavimas judėtų didesnio savarankiškumo link, kas leistų savivaldybėms labiau konkuruoti tarpusavyje skirtingose srityse.“
Gyventojai gali skatinti pokyčius
Vertinant savivaldybių GKI, taip pat pastebėta, kad per dešimtmetį ženkliai išaugo gyventojų verslumo ir konkurencingumo sub-indeksas – visose savivaldybėse jis per analizuotą laikotarpį paaugo beveik 98 proc. Vis dėlto demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas sumažėjo 10 proc., to priežastis laikomi ryškūs demografiniai pokyčiai dėl sumažėjusio gimstamumo bei vertintame laikotarpyje didelio išvykstančiųjų skaičiaus.
„Nors demografiniai pokyčiai turi įtakos kai kuriems GKI rodikliams, svarbu pabrėžti, kad aktyvesni gyventojai gali inicijuoti jiems rūpimus pokyčius savo savivaldybėse per tarybos narius, visuomenines organizacijas ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybes. Tokiu būdu GKI taps naudingu įrankiu ne tik savivaldai, bet ir gyventojams“, – sako CPVA ekspertas.
Jam pritaria ir Ž. Mauricas – vertinant GKI pateikiamus rodiklius vertėtų atsižvelgti ir į vietos gyventojų nuomonę.
„Kad savivaldybės turėtų aiškesnį vaizdą apie esamą situaciją, vertėtų apklausti vietos gyventojus, kaip jie jaučiasi, lygindamiesi su kaimyninėmis savivaldybėmis, kurie dalykai, jų nuomone, vyksta sklandžiau ir ką būtų galima pritaikyti savo krašte. Juk kuo mažesnis atotrūkis tarp šalies savivaldybių, tuo geriau visai Lietuvai“, – teigia ekonomistas.
Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kuriam skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos. Tarp vertintų rodiklių – ir gyvenimo kokybės indeksas (GKI), sudarytas siekiant įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų.
Savivaldybių GKI įvertinti galima interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.
