2.1 C
Tauragė
2023 / 01 / 29

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

- Reklama -

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

- Reklama -

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

spot_img

Vairuotojai kenčia dėl duobių keliuose – artimiausi keli mėnesiai nežada nieko gero

Šią žiemą dėl didelių oro permainų vairuotojai vis dažniau skundžiasi sugadintais automobiliais, dėl ko kaltos didžiulės duobės keliuose. Duomenys rodo, kad jau praėję metai buvo rekordiniai ir duobės vairuotojams pridarė didžiulių nuostolių, kokių iki...

Kruasanų dieną – keli lengvi receptai

Sausio 30-ąją minima tarptautinė kruasano diena neaplenkia ir Lietuvos – visame pasaulyje mėgstami sviestiniai rageliai yra vieni iš dažniausiai šalies gyventojų perkamų kepinių. Vien „Mantinga“ jų kasmet iškepa daugiau nei 42 mln. vnt. –...

Įspūdingus paveikslus taškuojanti kaunietė: „Po vyro mirties tai tapo vaistu, kuris gydo“

Piešiniai, kuriami akrilinių dažų taškavimo metodu, nėra naujiena, tačiau kuomet internete tai atradusi ir susidomėjusi kaunietė Jūratė Beniuškevičienė stačia galva pasinėrė į kūrybą, ji net neįsivaizdavo, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Pirmiausiai, tai tapo...

ORAI: Šiandien debesuota, krituliai, nedidelis sniegas, šlapdriba, lietus

Šiandien Lietuvoje debesuota. Daugelyje rajonų krituliai, vyraus nedidelis sniegas, šlapdriba, vakariniame šalies pakraštyje – lietus. Vietomis lijundra, plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki...

Horoskopai sausio 29 dienai

AVINASPasitelkęs patikimą informaciją ir fantaziją veikiausiai sugebėsite susiklosčiusią padėtį panaudoti savo interesams. Tiek jūs pats, tiek artimieji bus kiek jautresni nei paprastai. Būkite itin mandagus ir taktiškas. JAUTISReikalai klostosi jūsų nenaudai. Jei siekiate nugalėti varžovą,...

Lietuvių sukurtą kliniką aplanko milijonai žmonių iš viso pasaulio

Lietuvą garsinanti žaidimų studija „Nordcurrent“ praėjusiais metais pristatė ligoninės tematikos žaidimą „Happy Clinic“, kurį išmėgino apie 5 mln. žaidėjų visame pasaulyje. Darbą greitosios pagalbos priimamajame kiekvieną mėnesį aktyviai išbando apie milijoną žmonių. Lygiai prieš metus...

Susirgus geriate sultinį? Dietologė įvardijo, kam jo vartoti nerekomenduojama

Sultinys įprastai gaminamas vandenyje verdant kaulus, mėsą ar daržoves. Jis gali būti valgomas vienas, tačiau dažnai yra pilamas į troškinius ar padažus. Sultinys ne tik sušildo ar pamaitina, bet ir suteikia reikalingų maistinių medžiagų,...

Kokybiški, tvaresni ir pigesni kūno priežiūros produktai – misija įmanoma: Laurai Mazalienei sutaupyti padeda...

Taupymas vis dar išlieka aktualia tema, apimančia ne tik maisto, bet ir kūno priežiūros produktus, kurių kainos gali skirtis keletą kartų. Tačiau ar pigesni kūno priežiūros produktai iš tikrųjų yra prastesni? Trijų vaikų mama,...

ORAI: Artimiausią parą sustiprės aukštesnio slėgio laukas – pašals stipriau, o kritulių bus nedaug

Artimiausią parą sustiprės aukštesnio slėgio laukas – pašals stipriau, o kritulių bus nedaug. Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 1, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos. Sausio 29 d. daug kur...

Horoskopai sausio 28 dienai

AVINASSvarbus jūsų sprendimas turi patikti ir visai šeimai. Tai nėra jūsų vieno reikalas. Saugokitės užgauti kieno nors jausmus. Jei pavyks rasti visus patenkinantį kompromisą, ilgam užsitarnausite sąžiningo ir protingo žmogaus reputaciją. JAUTISNeieškokite taip karštligiškai naujų...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Išmanūs pirkėjai: įsigyti automobilį paprasta, kaip ir užsisakyti maisto iš pristatymo platformų

Išvesti paralelę tarp maisto ir automobilio pirkimo, su pristatymo į namus paslauga – dabartiniame laike nėra nieko stebinančio. Tiek norimą patiekalą, tiek automobilį žmogus gali išsirinkti paprasčiausiai iš nuotraukos matomos telefono ar kompiuterio ekrane,...

„Iki“ primena, kaip sutaupyti: pasinaudokite aktualiais nuolaidų pasiūlymais

Nusipirkti mėgstamų produktų ir parduotuvėje išleisti kuo mažiau – kiekvieno pirkėjo siekiamybė. Pasinaudojus įvairiausiais prekybos tinklo „Iki“ nuolaidų pasiūlymais, tai padaryti – paprasta. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairių akcijų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...
spot_img