14.9 C
Tauragė
2022 / 07 / 04

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Ar jau skaitėte?

Saulius Čaplinskas. Nuotrauka D .Umbraso.

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų pandemijas, palikusių ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje ir atskleidžia, kurių ligų galėjome išvengti.

Kalbėdamas apie didžiausius visų laikų ligų protrūkius, prof. S. Čaplinskas, pirmiausia išskiria raupų – ūmios, itin užkrečiamos, dažnai mirtimi pasibaigiančios virusinės ligos – epidemiją. Pasak jo, ji buvo viena baisiausių žmonijos istorijoje.

 

„XX a. nuo raupų mirė 300–500 mln. žmonių. Ypač retai išgyvendavo užsikrėtę vaikai. 1967 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tais metais nuo šios ligos mirė 2 mln. žmonių. Dar po dešimtmečio buvo paskelbta, jog raupai išnaikinti“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1980 m. natūraliai kilusių raupų atvejų nebuvo. Profesoriaus teigimu, kovojant su raupais svarbiausi buvo du etapai.

„Pirmasis etapas, lėmęs raupų išnaikinimą – skiepų išradimas XVIII a. pabaigoje. Antrasis – XX a. antroje pusėje pasaulyje įgyvendinta masinė raupų išnaikinimo programa. Šie veiksmai padėjo pasiekti tai, kad šiemet minime raupų išnaikinimo 40-metį – tai buvo pirmoji pasaulyje liga, nugalėta skiepais“, – pasakoja prof. S. Čaplinskas.

Gripo virusas: tada ir šiandien

Nuo XX a. pradžios žmonija susidūrė su 4 gripo pandemijomis. Pirmasis buvo ispaniškasis gripas, nusinešęs daugiau kaip 20 mln. žmonių gyvybių, vėliau – Azijos gripas, nuo kurio mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių, Honkongo gripas, pareikalavęs daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybių ir naujasis A gripas, nuo kurio mirė iki 400 tūkst. žmonių.

Pastarojo gripo pandemiją PSO paskelbė 2009 m. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo pastebėtas staigus sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pakilimas, kai sergamumas 2–3 kartus viršijo įprastą daugiametį sergamumo lygį.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje pandemijos sezono metu nuo A H1N1 gripo atmainos mirė 23 žmonės. Kovojant su šiuo gripu buvo sukurta pandeminė gripo vakcina, kuri tapo veiksmingiausia profilaktikos priemone.

Dabar dėl gripo viruso savybės mutuoti kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas. Prof. S. Čaplinsko teigimu, kasmet sunku prognozuoti, kokia gripo viruso mutacija cirkuliuos tą sezoną, koks bus sergamumo lygis, kiek asmenų reikės paguldyti į ligoninę ar kiek bus mirties atvejų.

„Gripo epidemijos Lietuvoje skelbiamos kiekvienais metais siekiant pristabdyti viruso plitimą ir sumažinti jo žalą visuomenės sveikatai: sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį ar nedarbingumą. Gripo epidemiją nusprendžia skelbti kiekviena savivaldybė individualiai“, – sako prof. S. Čiaplinskas.

Epidemijos, kurių galėjome išvengti

Prof. S. Čaplinskas prisimena ir pastarųjų dešimtmečių įvairių ligų epidemijas, kurios palietė Lietuvos gyventojus. Tiesa, kai kurių buvo galima išvengti, kadangi jų protrūkį lėmė sumažėjusios skiepijimo apimtys.

Pavyzdžiui, nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų difterija nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tačiau 1990 m. kilo difterijos epidemija Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

„Šis protrūkis kilo dėl padidėjusio populiacijos imlumo difterijai, kurį nulėmė mažos vaikų skiepijimo apimtys, nevykdoma suaugusiųjų revakcinacija ir pablogėjusios socialinės sąlygos. Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse epidemijos laikotarpiu buvo registruota daugiau nei 157 tūkst. difterijos atvejų ir 5 tūkst. mirčių, tačiau vykdant intensyvias skiepijimo kampanijas epidemija buvo suvaldyta“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Jis primena ir pernai Lietuvoje registruotą tymų protrūkį, didžiausią per pastarąjį dešimtmetį, kuomet susirgo 834 asmenys. Šią situaciją taip pat lėmė nepakankamos ir vis mažėjančios skiepijimo apimtys.

„Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o didelė dalis vaikų – neskiepyti. Siekiant suvaldyti tymų protrūkį buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau pagrindinė iš jų – nacionaliniu lygiu inicijuotos socialinės imunoprofilaktikos kampanijos“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Sveiko senėjimo rekomendacijos

Vakcinos. Nuotrauka iš Pexels.com

Vakcinacija yra ne tik vienas iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų. Kasmet skiepai padeda apsaugoti 2,7 mln. žmonių nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. žmonių nuo kokliušo. Taip pat Europoje skiepijant nuo sezoninio gripo kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų.

„Skiepais šiandien galime apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis. Plačios vakcinacijos apimtys leidžia sudaryti kolektyvinę apsaugą – paskiepijus pakankamą visuomenės dalį galima suvaldyti tam tikras ligas ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai taip pat turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros lėšų taupymui, gydymui ir net visos šalies ekonomikai. Sistemingas visuomenės vakcinavimas leidžia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir saugoti kiekvieno žmogaus sveikatą bei gyvybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasak prof. S. Čaplinsko, visuomenė turėtų skirti didesnį dėmesį visiems skiepams, kadangi šiandien vakcinomis galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas.

„Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, PSDF lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Visos ligos į skiepijimų kalendorių įtrauktos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į jų pavojingumą ir ilgametę patirtį bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Dėl matomų demografinių pokyčių visuomenėje, pailgėjusios žmonių gyvenimo trukmės ir medicinos mokslų pasiekimų, įvairių rizikos grupių suaugusių skiepijimas turėtų būti reikšmingesnis, siekiant juos apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Sveikas senėjimas – tai visą gyvenimą trunkanti prevencinių priemonių praktika, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir vakcinacija.

„Žmogui senstant tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas tam tikroms ligoms silpnėja. Suaugusių asmenų vakcinacija – neatsiejamas sveiko senėjimo komponentas. Dažniausios vakcinomis valdomos infekcijos suaugusiems yra gripas, pneumokokinė infekcija, juosiančioji pūslelinė, kokliušas, hepatitas B ir erkinis encefalitas“, – primena prof. S. Čaplinskas.

spot_img

Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?

Vykusioje Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento organizuotoje viešoje diskusijoje „Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?“ pristatomi dviejų tyrimų rezultatai bei teisės pažeidimų prevencijos modelis. Renginyje su mokslininkais ir praktikais diskutuojama apie...

Palmes pardavęs verslininkas privalės atlyginti vartotojo nuostolius dėl neprigijusių augalų

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo ginčo padarė išvadą, kad palmes pardavęs verslininkas iki augalų pardavimo neįvykdė jam tenkančios pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją...

Šiandien Rytų Lietuvoje vietomis trumpai palis, kai kur perkūnija. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai šilumos

Šiandien Rytų Lietuvoje vietomis trumpai palis, kai kur perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai šilumos. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >>   Liepos 4-os...

Horoskopai liepos 3 dienai

AVINASDarbas pavyks, jei veiks komanda. Nevenkite pasitarti, mokytis pats ir pamokyti kitą. Stenkitės viską paaiškinti kiek įmanoma paprasčiau. Galite tikėtis nelauktos pagalbos pačiu laiku. JAUTISŠiandien būsite linkęs pasiduoti bandos jausmui, bet jūsų paties interesai reikalauja,...

Maistas – kaip vaistas: mitybos patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir puikus laikas peržvelgti savo maitinimosi įpročius. Nors daugelis šiltuoju metų sezonu neatsisako maloniai vėsinančios porcijos ledų ir kitų gardžių užkandžių, vasarą yra ir daugiau malonumų, tokių...

Tikro festivalininko vasaros planas: 5 renginiai, kuriuos prisiminsite visus metus

Atėjus vasarai, prasideda festivalių bei renginių karštinė. Sunku gali būti ne tik išsirinkti, bet ir susigaudyti, nes šiuo metų laiku renginių organizatoriai vilioja kiekvieną savaitgalį išnaudoti turiningai ir nepamirštamai, todėl sugalvoja vis daugiau įdomių...

Diena be plastikinių maišelių: „Iki“ iniciatyvos plastiko taršos mažinimui

Liepos 3-iąją minima tarptautinė diena be plastikinių maišelių – ja skatinama atkreipti vartotojų dėmesį į tvaresnius pasirinkimus ir vengti vienkartinio plastiko. Siekiant mažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie mažesnio poveikio klimatui, svarbus kiekvieno atsakingumas...

Penkioliktas vestuvių metines minėsiantys Vilius ir Violeta Tarasovai: „Visi mums prognozavo skyrybas, bet mes...

Lietuvos muzikos padangėje viena žinomiausių porų Violeta ir Vilius Tarasovai gali tikrai didžiuotis atrasta tvirtos santuokos paslaptimi. Skandalai ir negandos tarsi aplenkia šią šeimą, o patys dainininkai neslepia, kad prie altoriaus prisiekta priesaika „ir...

Artimiausiomis dienomis traukiantis karščiams laukia neramūs orai

Artimiausiomis dienomis traukiantis karščiams laukia neramūs orai. Šiandien didesnėje šalies dalyje, daugiausia Vakarų Lietuvoje, trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Kai kur galima kruša. Pietryčių, pietų, pereinančio į vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai per perkūniją vietomis...

Horoskopai liepos 2 dienai

AVINASGalimų nesusipratimų išvengsite kiek galima aiškiau išdėstydamas savo nuomonę. Neryžtingas trypimas vietoje tik pablogintų padėtį. Kiekvienas jūsų žingsnis atidžiai stebimas ir vertinamas. JAUTISBene kiekvienoje statinėje medaus būna šaukštas deguto, ir nieko čia nepadarysi. Dėl to...

Teismas konstatavo, kad įmonė neišmokėjo darbuotojui 35,6 tūkstančių eurų

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimą namuose konstatavo, kad UAB „Vakarų laivų remontas“ nebuvo tinkamai atsiskaičiusi su iš...

Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai: kaip juos išsaugoti?

Pastaraisiais metais Lietuvoje darbo rinka yra įkaitusi kaip niekad. Įmonėms vis trūksta darbo jėgos, o padėties šeimininkais tapę darbuotojai drąsiau keičia darbovietes. Žinias ir patirtį sukaupę ilgamečiai darbuotojai kiekvienam darbdaviui yra didelė brangenybė, tačiau...

Žuvienė – greitai ir paprastai: išbandykite 3 skirtingų šalių įkvėptus receptus su lašiša

Žuvis puikiai tinka ne tik kepti orkaitėje ar ant grilio, bet ir nepaprasto skonio žuvienėms virti. Be to, žuvienę namuose pasigaminti yra paprasčiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – turėti kokybiškos žuvies...

Orai mažai keisis, bus karšta, lankysis vasariškos liūtys

Orai mažai keisis, bus karšta, lankysis vasariškos liūtys. Liepos 1 d. vakariniame šalies pakraštyje vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–20 m/s. Žemiausia...
spot_img