Siekdama mažinti taršą, Europos Sąjunga skatina vairuoti elektra varomas mašinas valstybėms užtikrinant platų jų įkrovimo stotelių tinklą. Deja, kaip rodo lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės atlikta apžvalga, Lietuvos savivaldybės, įrenginėjančios tokias stoteles, linkusios diskriminuoti vairuotojus su negalia. Dėl įvairių kliūčių asmenys, judantys vežimėliu, praktiškai negali įkrauti savo elektromobilių.
Kontrolierė gavo gyventojo skundą, kuriame teigta, kad Birštono bei Palangos savivaldybėse įrengtos ir statomos elektromobilių įkrovimo stotelės yra neprieinamos žmonėms su negalia. Stotelių montavimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Kadangi paraišką pinigams gauti teikė dar 13 savivaldybių, A. Skardžiuvienė kreipėsi į jų administracijas prašydama informuoti, kaip užtikrinama, kad stotelėmis galės naudotis ir negalią turintys vairuotojai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vos keletas elektromobilių įkrovimo taškų yra prieinami vežimėliu judantiems asmenims. Stoteles įvertinę Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ekspertai teigė, jog tik kai kurių savivaldybių administracijos pagalvojo apie skirtingus vartotojų, įskaitant ir gyventojus su negalia, poreikius.
Sąjungos atstovai pabrėžė, kad dažniausiai pasitaikanti klaida – neįrengtos išlipimo / įlipimo juostos. Jos būtinos tam, kad vairuotojai galėtų saugiai išsiimti vežimėlį ir į jį atsisėsti. Automobilių aikštelių ratų atmušas neturėtų kliudyti važiuoti vežimėliu, stotelių įkrovimo laidas turėtų būti lengvai pasiekiamas, informacija pateikiama visiems matomoje vietoje, privalu vengti neįveikiamų aukščio skirtumų, šaligatvių bortelių ir kitų kliūčių. Be to, stotelės turėtų būti montuojamos naudojant atitinkamus kelio ženklus, žyminčius jų prieinamumą žmonėms su negalia.
A. Skardžiuvienė pabrėžia, kad šis tyrimas dar kartą atskleidė žmonių su negalia diskriminacijos sistemiškumą. „Nėra jokių saugos reikalavimų, įpareigojančių elektromobilių įkrovos stoteles statyti ant paaukštinimų ar be išlipimo / įlipimo juostų. Todėl situaciją galima paaiškinti tik atsakingų asmenų nežinojimu ir intereso stoka. Akivaizdu, kad dar rengiant stotelių tinklų projektus nebuvo atsižvelgta į universalaus dizaino bei lygiateisiškumo principus“, – sako kontrolierė.
Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis visi: vaikai ir suaugę, moterys bei vyrai, vyresnio amžiaus asmenys, žmonės su negalia ir kitų visuomenės grupių atstovai.
A. Skardžiuvienė savivaldybėms siūlo pašalinti esamų įkrovimo stotelių kliūtis, o planuojant naujų įrengimą nepamiršti įvertinti, ar galutinis produktas tenkins visų gyventojų, įskaitant asmenų su negalia, poreikius. Ji taip pat kreipėsi į Susisiekimo, Aplinkos bei Energetikos ministerijas rekomenduodama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei ragindama inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius elektromobilių infrastruktūrą formuoti paisant vairuotojų su negalia interesų.
Tyrimo metu vertintos Birštono, Palangos, Alytaus, Kauno, Kėdainių rajono, Klaipėdos, Neringos, Panevėžio, Tauragės rajono, Visagino, Jonavos rajono, Marijampolės, Utenos rajono, Vilniaus bei Šiaulių savivaldybės.
Izabelė Švaraitė
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Atstovė ryšiams su visuomene
