Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
Siekiant ekonomiškai efektyviu būdu įgyvendinti šiuos tikslus, Direktyvoje numatyta, jog kasmet ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m.
„Skaičiuojama, jog arti 80 proc. Europos pastatų yra energiškai neefektyvūs, jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šie skaičiai yra akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas ir būtina jį mažinti visomis įmanomomis priemonėmis,“ – tvirtino ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys (2009 – 2019) Bendt Bendtsen, skaitęs pagrindinį pranešimą lapkričio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūros ir aplinkos ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“ .
Iki 2020 m. kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.
LR aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategiją, jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus, kurie bus pristatyti ir šalies visuomenei. Viešos konsultacijos ir jų rezultatų santrauka yra sudėtinė Ilgalaikės renovacijos strategijos dalis.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje.
„Šiandien visos savivaldybės yra pasirengusios energinio efektyvumo didinimo programas, didžiojoje dalyje iš jų intensyviai vyksta daugiabučių atnaujinimo procesas, be to didelė dalis savivaldybių yra pasirengusios ir įgyvendina kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Dabartinis Lietuvos progresas, didinant pastatų energinį efektyvumą, jau leidžia kalbėti ne tik apie pavienių pastatų perpus ir daugiau sumažėjusį energijos suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą, pasikeitusį jų veidą, ženkliai išaugusią gyvenimo kokybę atnaujintuose daugiabučiuose.“ – konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.
Tai, jog Lietuva ir jos visuomenė yra pasirengusi naujiems iššūkiams pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomenės nuomonės tyrimai.
„Sukaupta patirtis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, rodo, jog siekiant, kad pastatų ūkis būtų ekonomiškai efektyviai pertvarkytas į beveik nulinės energijos pastatus, vienas svarbiausių faktorių tampa inovatyvių energijos priemonių panaudojimas. Prieš keletą savaičių BETA kartu su “Spinter tyrimais” atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai parodė, jog tokios priemonės, kaip saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir kt. yra įdiegtos/ diegiamos 9 proc. šalies pastatų, o keturis kartus daugiau (39 proc.) norėtų tokias priemones įdiegti. Ypatingai didelis susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis pastebimas renovuotinių daugiabučių namų gyventojų tikslinėje grupėje (64 proc. norėtų tokias priemones įsidiegti),” – teigė V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 428 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Eglė Pliuskuvienė
Atstovė ryšiams su visuomene
VšĮ “Būsto energijos taupymo agentūra”
