-7.4 C
Tauragė
2022 / 12 / 01

Gyvybę gelbstinčios vakcinos: kiek laiko reikia jų atradimui?

Ar jau skaitėte?

Vytautas Usonis. Nuotrauka iš archyvo.

Kasmet paskutinę balandžio savaitę Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skiria imunizacijos temai ir kviečia atkreipti dėmesį į vakcinų svarbą medicinoje. Šiemet, kai visame pasaulyje yra paskelbta naujojo koronaviruso COVID-19 pandemija, viešoje erdvėje netrūksta pasvarstymų – kada turėsime vakciną? Ekspertų teigimu, dabar labai svarbu suvokti, kokį kelią būtina nueiti iki svarbiausių mokslo pasiekimų ir įvertinti vakcinacijos svarbą medicinoje.

- Reklama -

Kiekvienais metais skiepai padeda išgelbėti milijonus gyvybių ir yra pripažįstama kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų. Vis dėlto, visame pasaulyje yra beveik 20 milijonų vaikų, kurie nevakcinuoti arba nepakankamai paskiepyti.

 

„Labai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą vakciną laiku, nelaukiant, kol susirgs sudėtinga liga, kurios būtų galėjęs išvengti. Kuriant šiuolaikines vakcinas, yra taikomos naujausios technologijos, naujausi biologijos, genetikos, informatikos ir kitų mokslo sričių pasiekimai, kad turėtume kiek įmanoma saugesnius ir veiksmingesnius preparatus, leidžiančius apsaugoti mūsų visuomenę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad pagal poveikį žmonijos sveikatai, išsaugotų gyvybių skaičių ir įtaką gyvenimo kokybei, XX a. vakcinos užima antrą vietą po geriamo vandens kokybės išaiškinimo.

„Yra daugybė surinktų duomenų iš įvairių šalių, kurie rodo, kad vakcinomis valdomos ligos yra sumažinamos daugiau kaip iki 90 proc. Tai ypač palietė stabligę, poliomielitą, kuris dabar pastebimas tik dvejose pasaulio šalyse, naujagimių stabligę ir daugelį kitų ligų“, – apie vakcinų reikšmę kalba Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

Vakcinos sukūrimo kelias: atradimai neįvyksta per naktį

- Reklama -

Profesoriaus V. Usonio teigimu, vakcinos sukūrimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, vidutiniškai trunkantis nuo 5 iki 15 metų, reikalaujantis ne tik daug laiko, didelių investicijų, bet ir daugybės žmonių įsitraukimo.

Daugeliui žinoma, kad kiekvienas vaistas ar vakcina iki patekimo į rinką turi praeiti klinikinius tyrimus. Tačiau iki jų laukia ilgas ir sudėtingas vakcinos kūrimo procesas, kurį sudaro keli svarbūs žingsniai.

„Pirmiausia, mokslo pagalba išsiaiškiname, kokios mikroorganizmo struktūros sukelia žmogui ligą, kad galėtume ieškoti galimybių prieš jas dirbtinai iššaukti apsaugines reakcijas. Tuomet, kai žinome, kokia struktūra, pereiname prie technologijos – gaminamos medžiagos, kurios galiausiai įskiepytos į žmogaus organizmą galėtų sužadinti atsaką. Šiame etape reikalingos didelės finansinės investicijos, kūrimo procese dalyvauja daugybė žmonių, naudojamos naujausios technologijos, kad būtų sukurtas vakcinos kandidatas“, – tikina profesorius.

Tik praėjus šiuos du etapus, pradedamas trečiasis, kurį sudaro du pagrindiniai žingsniai – ikiklinikiniai tyrimai, o po jų – klinikiniai tyrimai. Ikiklinikiniai tyrimai yra atliekami nedalyvaujant žmogui, taikant modernias technologijas, kurios padeda išsiaiškinti du svarbiausius dalykus – ar vakcina yra saugi ir iš tikrųjų veiksminga.

„Tik atlikus eksperimentus ląstelių kultūrose ir patvirtinus mokslininkų iškeltą hipotezę, kad įskiepijus sukurtą medžiagą bus gaunamas saugus ir apsauginis poveikis, pereinama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Juos sudaro dar keturios fazės, kurių metu nustatoma, kaip saugiai ir veiksmingai taikyti vakcinas žmonėms“, – sako prof. V. Usonis.

COVID–19 vakcinos kūrimo situacija ir prognozės

Pasak prof. V. Usonio, kalbant apie šių dienų aktualijas ir galimybę turėti vakciną nuo naujausio koronaviruso COVID-19, nereikėtų tikėtis greito rezultato.

„Greitai gali būti atlikti tik pirmieji du žingsniai. Pirmasis buvo atliktas rekordiškai greitai, kuomet kinų mokslininkai mažiau nei per dvi savaites paskelbė COVID-19 viruso genetinę seką. Šiuo metu žinoma apie 115 vakcinos kandidatų, tiriamų įvairiose pasaulio šalyse. Mano žiniomis, 51 vakcinos kandidatas yra ikiklinikinių tyrimų etape, jau 5 vakcinos šiandien yra klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad jau priartėjome prie proceso pabaigos“, – sako profesorius.

Tam, kad vakcina praeitų visas keturias klinikinių tyrimų fazes ir būtų sukaupti visi duomenys, reikalingi jos registravimui, reikia nemažai laiko. Profesoriaus teigimu, šiandien vienerių metų terminas skamba kaip itin optimistinis scenarijus, tačiau dar reikėtų laiko stebėjimui, kad galėtume įsitikinti vakcinos saugumu ir efektyvumu.

 

„Net jeigu vakcinos kūrėjai praeitų visus klinikinių tyrimų etapus ir užregistruotų naują vakciną, toliau sektų vakcinos gamyba. Tam reikėtų atsakyti į klausimą, kokia bus gamybos technologija, kadangi šiuo metu yra testuojamos įvairių technologijų vakcinos. Galime prisiminti meningokoko B patirtį, kuomet vakcina buvo užregistruota, tačiau tai yra labai aukštų technologijų produktas, kuriam reikėjo didelių gamybinių pajėgumų ir technologinių resursų, todėl gamybos procesas užtruko“, – sako profesorius.

Profesoriaus minimos naujos sudėtingų technologijų vakcinos yra brangios, todėl prieš diegiant naujas vakcinas į skiepijimų programas įvairios šalys tiria vakcinos poreikius, atlieka kaštų efektyvumo analizes, vertina valstybių resursus ir pajėgumus įsigyti naujausias vakcinas, kurias galėtų naudoti plačiai praktikai.

Siekiant greičiau atrasti vakciną nuo naujojo koronaviruso, taip pat labai svarbu bendradarbiauti, dalintis informacija apie vykstančius tyrimus. Bendros kūrėjų pastangos gali padėti paspartinti procesus ir suteikti galimybę greičiau apsisaugoti nuo šiandien vyraujančios pandemijos. O savalaikės kiekvienos valstybės investicijos į naujų vakcinų kūrimą ateityje galėtų padėti išvengti ilgai trunkančių procesų ir laiku apsaugoti visuomenę nuo sudėtingų sveikatos problemų.

spot_img

Ką šiemet lietuviai planuoja padėti po Kalėdų egle?

Pasiruošimas didžiosioms metų šventėms jau prasidėjo: daugelis ieško įdomesnių dovanų idėjų bei patrauklesnių kainų pasiūlymų. Anot prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ vadovės Birutės Kalanovaitės, pirkėjų srautai auga, o piką turėtų pasiekti likus porai savaičių...

Gudrūs būdai, kaip panaudoti jaunystės šaltinį – alaviją: gaminkite želė, virkite sriubas

Prieš pat prasidedant kalendorinei žiemai parduotuvių lentynas papildė tikrų tikriausias šaltojo sezono hitas – alavijų lapai. Jie stebina išskirtinėmis skonio ir naudos organizmui savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pernai...

Čia apsigyveno įspūdingi sniego žmonės

Ruošiantis Kalėdoms Vilniaus Paupio rajonas pasipuošė netradicinėmis šventinėmis dekoracijomis. Čia skirtingose vietose įsikūrė šeši kailiniuoti sniego žmonės – dalis jų gali pasigirti net 3,5 metro ūgiu. „Visada ieškome netradicinių ir originalių sprendimų Paupio gyventojams ir...

„Iki“ praneša darbo laiką per Kalėdas ir Naujuosius metus: viena parduotuvė veiks visą parą

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo...

Gydytoja apie grožio injekcijas prieš šventes

Trumpos naktys, greitai tiksintis laikas ir stresas palieka žymes veide. Vienos suteikia unikalumo, o kitas labai norėtųsi paslėpti. O gal – patempti, paputlinti, pakelti, pagyvinti žvilgsnį ir šypseną. Kai artėja svarbi šventė, hialurono ir...

Vyriškumo šaltinis – testosteronas: kodėl jo pertekliumi skundžiasi moterys?

Vyriškumo šaltiniu testosteronas laikomas ne veltui: jis skatina vyrų lytinį potraukį, raumenų ir kaulų masės augimą, didina fizinį bei psichinį pajėgumą. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Augustina Vaitekonė teigia, kad vyrams nesunku pajausti, jeigu...

Mados ekspertė: rūpestis gamta keičia ne tik mūsų drabužių spintą, bet ir procesus pramonėje

Greitosios mados pramonė, gaminanti pigius ir madingus drabužius, daro itin neigiamą poveikį aplinkai. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos duomenimis, ši pramonė yra atsakinga už antrą pagal dydį vandens suvartojimą ir 8–10 proc. pasaulyje išmetamo...

Kad nenubyrėtų iki Kalėdų: 5 patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti eglę

Už lango jau kvepia Kalėdomis, todėl dabar puikus metas šventinę nuotaiką susikurti ir namuose. Pasirūpinti dekoracijomis, mielomis smulkmenomis ir pagrindiniu šventės simboliu – egle. Norint, kad kokybiška ir graži išsilaikytų iki pat Kalėdų, eglę...

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie...

Žiemos švenčių stalas neapsieis be aguonų – nuo tradicinio aguonpienio iki vyniotinių (receptai)

Kulinarinio paveldo tradicijas puoselėja daugelis šeimų, tad dažniausiai prieš žiemos šventes prisimename aguonas: su šeima kepame kūčiukus, vyniotinius ir pyragus su aguonomis, triname jas aguonų pienui. Iš senosios lietuvių virtuvės žinomas ir patiekalas „Kūčia“,...

Dar žiemai neprasidėjus – draudikai jau išmokėjo tūkstantinę sumą už patirtas traumas

Lietuvą jau nuo lapkričio vidurio aplankė žiemiški orai, gatvėse nestinga sniego bei ledo. Kai lyja ir vėl pašąla, susidaro ledukas, kuris atneša nemažai nuostolių gyventojams. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vien per lapkričio mėnesį...

Koralą primenantys „Romanesco“ žiediniai kopūstai: 4 unikalūs jo paruošimo būdai

Nors mūsų šalyje artėja kalendorinė žiema, pietų kraštuose renkamas šviežias derlius pasiekia parduotuvių lentynas – šiuo metu iš Italijos atvyko švieži „Romanesco“ žiediniai kopūstai. Šios daržovės išsiskiria savo unikalumu – kadaise augintos kaip gėlės,...

Mokestiniai ginčai dėl prekių muitinės vertės: ar galima išvengti klaidų?

Mokestinių ginčų praktika rodo, jog glaudus ryšys su pardavėju (eksportuotoju), pernelyg maža importuojamų prekių kaina, netinkamai aprašyta prekė – tai aplinkybės, kurios gali lemti papildomus iššūkius ir importo mokesčius. Šį rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas...

40 kg žuvų tinklininkams kainuos per 1000 eurų

Ankstų pirmadienio rytą, apie 4 val., Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tinklais pagavusius 36 kg seliavų ir 5 kg kuojų. Asmenys Ignalinos rajono Gavio ežere iš medinės valties...
spot_img