-7.4 C
Tauragė
2022 / 12 / 01

Kaip atrodo ekologiškos laidotuvės?

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ekologija ir tvarumas tampa vis svarbesniu prioritetu. Tvarumo idėjos neaplenkia ir laidojimo sektoriaus – specialistai skaičiuoja, kad ekologiškų laidotuvių bei kremacijos poreikis auga, o atsisveikinimas su artimuoju tampa trumpesnis, mažiau dėmesio skiriama prabangai ir išskirtinėms dekoro detalėms, pasirenkami aplinkai draugiškesni ir tvaresni sprendimai.

- Reklama -

„Ekologiški laidojimo būdai tampa vis svarbesni dėl lygiai tų pačių veiksnių, kurie daro įtaką ir kitiems sektoriams. Pavyzdžiui, kavinės skatina klientus nustoti naudoti vienkartinius puodelius kavai, vietoje to ragina įsigyti daugkartinį, nes suvartojamo plastiko mastai pasaulyje yra milžiniški. Toks pat principas taikomas ir laidotuvių kontekste, siekiama saugoti aplinką ir ieškoti alternatyvų“, – teigia Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė.

Tai, kad žmonių požiūris keičiasi, patvirtina ir „Lietuvos krematoriumo“ užsakyto bendrovės „BERENT Research Baltic“ atlikto tyrimo duomenys. Apklausos dalyviai ne tik linkę kremavimą rinktis kaip priimtinesnį atsisveikinimo su artimuoju būdą (60 proc.), bet ir akcentuoja ekologiškumo aspektą – net 44 proc. apklaustųjų renkasi, ar bent jau svarsto, apie ekologišką urną ar karstą, kremavimo galimybes.

Mažiau teršia

Specialistai sutinka, kad kremavimo procesas yra ekologiškesnis už įprastą laidojimą į žemę. Ekologiški karstai, kuriuose kremuojami mirusiųjų palaikai, gaminami iš natūralių medžiagų, medienoje nėra chemikalų, todėl per tam tikrą laiką jie lengvai suyra ir neteršia aplinkos. Laidojant tradiciniu būdu, karstas žemėje taip pat suyra, bet tai − kur kas ilgesnis ir mažiau ekologiškas procesas. Laidojant užkasami dideli kiekiai metalo, švino, plastiko, dažų. Taip pat reiktų nepamiršti, kad su kūnu laidojami ir sintetiniai rūbai, metalinės karsto dalys.

Gražvydas Vaicieka, „Lietuvos krematoriumo“ vyr. administratorius, sako, kad šalies gyventojai tampa vis labiau sąmoningi ir atsižvelgia į galimus neigiamus laidojimo faktorius. Pasak jo, daugiau nei dešimtmetį veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ nuolat vykdomos ekskursijos, visi norintys edukuojami, griaunami mitai apie galimą taršą ir kvapus – tai ne tik nuramina visuomenę, bet ir suteikia papildomų žinių.

Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė.

„Žmonės vis dažniau pageidauja, jog visa laidojimo ceremonija būtų atlikta kuo mažiau teršiant aplinką ir ekologiškiau. Privalu prisiminti, kad į žemę palaidoti palaikai irdami teršia ir gruntinius vandenis, tai – didelė žala. Palaikų kremavimas šiuo klausimu yra ekologiškesnis pasirinkimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad urną su pelenais galima užkasti kapinėse, saugoti kolumbariumo nišoje, ar kitoje tam skirtoje vietoje. Šiuo atveju, kolumbariume esantys palaikai žemės neteršia visiškai“, – pasakoja G. Vaicieka.

- Reklama -

Jis vardija, kad kremavimo paslaugas besirenkantys klientai, kuriems rūpi ekologija, apgalvoja ir kitas detales: renkasi natūralių medžiagų, nelakuotus, nedažytus, dekoracijų ar rankenų neturinčius karstus, taip pat turi galimybę rinktis biologiškai greičiausiai suyrančias kapsules ar urnas.

„Pastebėjome, kad ekologiškas kapsules, kurios yra pagamintos iš presuoto lignino, dažniau renkasi aplinkai draugiški žmonės, kuriems aplinkos tausojimas yra gyvenimo būdo dalis. Tokie žmonės ir kremuoti mirusius artimuosius nori būtent dėl to, kad kremavimą laiko ekologišku laidojimo būdu“, – dalijasi G. Vaicieka.

Nori sužinoti daugiau

Pasak K. Jancevičiūtės, „Rekviem“ didėja susidomėjimas ne tik kremavimu, bet ir gamtai draugiškomis laidotuvių ceremonijomis – žmonės domisi ekologiškais karstais, drabužiais, suyrančiomis urnomis.

„Klientų, kuriems ekologija laidojant artimąjį yra svarbi, daugėja. Vis dažniau artimieji renkasi natūralius medinius ir nedekoruotus karstus kremacijai, apsvarsto galimybę velionio kūną įvynioti į natūralaus audinio pluoštą, vietoje sintetinių drabužių, renkasi ekologiškas kapsules, į kurias supilami kremuoti palaikai, vietoje metalinių, suyrančias urnas bei mažiau laidotuvių gėlių“, – pasakoja K. Jancevičiūtė.

Specialistė pastebi tendenciją, kad dažniausiai ekologija labiausiai rūpi artimiesiems, nors teigia, kad yra atvejų, kuomet kiekvienas sprendimas organizuojant laidotuves buvo priimtas labai stipriai atsižvelgiant į ekologiją, vien dėl to, kad tai buvo labai svarbu velioniui. Nors paprastai artimųjų netekę laidotuves organizuojantys žmonės apie ekologišką laidojimą daug žinių neturi, iš darbuotojų sužinoję apie tvaresnes alternatyvas domisi ir klausinėja daugiau.

Ateities perspektyvos

Kitas tvarumui svarbus laidojimo aspektas – užimamas žemės plotas. Kapavietėms reikia daug vietos ir priežiūros, pasitaiko ir tokių atvejų, kad velionių artimieji gyvena toli, arba dėl kitų priežasčių negali tinkamai prižiūrėti kapo, todėl kapavietė apleidžiama ir netinkamai išnaudojamas žemės plotas.

„Žemė yra svarbus resursas, kurį reikia naudoti ir kitiems tikslams. Šiuo metu Europoje ryškėja tendencija, jog plėsti laidojimu skirtų plotų galimybių nebėra, todėl šalims reikės spręsti, kaip efektyviau išnaudoti jau turimą plotą. Yra įvairių sprendimo būdų, pavyzdžiui, velionio pelenus galima išbarstyti specialiai įrengtuose pelenų barstymo laukuose. Taip kremuoti palaikai aplinką teršia kur kas mažiau ir sutaupoma žemės ploto“, – teigia specialistas.

Tikimasi, kad ateityje vis populiaresniu sprendimu taps pelenų išbarstymas. Tai ne tik sentimentalus būdas atsisveikinti su artimuoju, bet ir būdas iš dalies išspręsti problemą tiems, kas neturi šeimos kapaviečių.

„Leidimas barstyti pelenus Lietuvoje įsigaliojo visai neseniai, todėl toks laidojimo būdas kol kas nėra populiarus, tačiau jau seniau esame sulaukę užklausų dėl išbarstymo jūroje ar kituose vandens telkiniuose, todėl greičiausiai šis būdas ateityje tik populiarės“, – mano K. Jancevičiūtė.

Tikimasi, kad ateityje Lietuvoje turėsime ir ekologiškas miško kapines − tokia praktika pasiteisino kai kuriose užsienio šalyse. Jose leidžiama laidoti tik visiškai nebalzamuotus kūnus, aprengtus natūralių audinių drabužiais arba visiškai suyrančias urnas. Čia nestatomi paminklai, kapavietės žymimos paprasta akmenine lentele ar akmenuku.

spot_img

Ką šiemet lietuviai planuoja padėti po Kalėdų egle?

Pasiruošimas didžiosioms metų šventėms jau prasidėjo: daugelis ieško įdomesnių dovanų idėjų bei patrauklesnių kainų pasiūlymų. Anot prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ vadovės Birutės Kalanovaitės, pirkėjų srautai auga, o piką turėtų pasiekti likus porai savaičių...

Gudrūs būdai, kaip panaudoti jaunystės šaltinį – alaviją: gaminkite želė, virkite sriubas

Prieš pat prasidedant kalendorinei žiemai parduotuvių lentynas papildė tikrų tikriausias šaltojo sezono hitas – alavijų lapai. Jie stebina išskirtinėmis skonio ir naudos organizmui savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pernai...

Čia apsigyveno įspūdingi sniego žmonės

Ruošiantis Kalėdoms Vilniaus Paupio rajonas pasipuošė netradicinėmis šventinėmis dekoracijomis. Čia skirtingose vietose įsikūrė šeši kailiniuoti sniego žmonės – dalis jų gali pasigirti net 3,5 metro ūgiu. „Visada ieškome netradicinių ir originalių sprendimų Paupio gyventojams ir...

„Iki“ praneša darbo laiką per Kalėdas ir Naujuosius metus: viena parduotuvė veiks visą parą

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo...

Gydytoja apie grožio injekcijas prieš šventes

Trumpos naktys, greitai tiksintis laikas ir stresas palieka žymes veide. Vienos suteikia unikalumo, o kitas labai norėtųsi paslėpti. O gal – patempti, paputlinti, pakelti, pagyvinti žvilgsnį ir šypseną. Kai artėja svarbi šventė, hialurono ir...

Vyriškumo šaltinis – testosteronas: kodėl jo pertekliumi skundžiasi moterys?

Vyriškumo šaltiniu testosteronas laikomas ne veltui: jis skatina vyrų lytinį potraukį, raumenų ir kaulų masės augimą, didina fizinį bei psichinį pajėgumą. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Augustina Vaitekonė teigia, kad vyrams nesunku pajausti, jeigu...

Mados ekspertė: rūpestis gamta keičia ne tik mūsų drabužių spintą, bet ir procesus pramonėje

Greitosios mados pramonė, gaminanti pigius ir madingus drabužius, daro itin neigiamą poveikį aplinkai. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos duomenimis, ši pramonė yra atsakinga už antrą pagal dydį vandens suvartojimą ir 8–10 proc. pasaulyje išmetamo...

Kad nenubyrėtų iki Kalėdų: 5 patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti eglę

Už lango jau kvepia Kalėdomis, todėl dabar puikus metas šventinę nuotaiką susikurti ir namuose. Pasirūpinti dekoracijomis, mielomis smulkmenomis ir pagrindiniu šventės simboliu – egle. Norint, kad kokybiška ir graži išsilaikytų iki pat Kalėdų, eglę...

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie...

Žiemos švenčių stalas neapsieis be aguonų – nuo tradicinio aguonpienio iki vyniotinių (receptai)

Kulinarinio paveldo tradicijas puoselėja daugelis šeimų, tad dažniausiai prieš žiemos šventes prisimename aguonas: su šeima kepame kūčiukus, vyniotinius ir pyragus su aguonomis, triname jas aguonų pienui. Iš senosios lietuvių virtuvės žinomas ir patiekalas „Kūčia“,...

Dar žiemai neprasidėjus – draudikai jau išmokėjo tūkstantinę sumą už patirtas traumas

Lietuvą jau nuo lapkričio vidurio aplankė žiemiški orai, gatvėse nestinga sniego bei ledo. Kai lyja ir vėl pašąla, susidaro ledukas, kuris atneša nemažai nuostolių gyventojams. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vien per lapkričio mėnesį...

Koralą primenantys „Romanesco“ žiediniai kopūstai: 4 unikalūs jo paruošimo būdai

Nors mūsų šalyje artėja kalendorinė žiema, pietų kraštuose renkamas šviežias derlius pasiekia parduotuvių lentynas – šiuo metu iš Italijos atvyko švieži „Romanesco“ žiediniai kopūstai. Šios daržovės išsiskiria savo unikalumu – kadaise augintos kaip gėlės,...

Mokestiniai ginčai dėl prekių muitinės vertės: ar galima išvengti klaidų?

Mokestinių ginčų praktika rodo, jog glaudus ryšys su pardavėju (eksportuotoju), pernelyg maža importuojamų prekių kaina, netinkamai aprašyta prekė – tai aplinkybės, kurios gali lemti papildomus iššūkius ir importo mokesčius. Šį rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas...

40 kg žuvų tinklininkams kainuos per 1000 eurų

Ankstų pirmadienio rytą, apie 4 val., Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tinklais pagavusius 36 kg seliavų ir 5 kg kuojų. Asmenys Ignalinos rajono Gavio ežere iš medinės valties...
spot_img