Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
2023 m. kovo mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 89 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo beveik 23 proc. mažesnė kaina (2023 m. vasario mėnesį kainos vidurkis buvo 115 Eur/MWh). Daugiau duomenų ir interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje. Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis.
Elektros kainos pokytį lėmė:
- rekordinė Lietuvos vėjo ir saulės jėgainių generacija,
- sumažėjusi gamtinių dujų kaina,
- branduolinių reaktorių gedimai ir bandymai (daugiau informacijos rasite čia).
Latvijoje kovą elektros kaina siekė 88 Eur/MWh, Estijoje 87 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 82 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota kovo 6 d. ir siekė 151 Eur/MWh, mažiausia kovo 25 d. ‒ 28 Eur/MWh.
Palyginus su 2022 m. metų kovo mėnesiu, ataskaitinį mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo beveik 2 kartus mažesnė. 2022 m. kovo mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 170 Eur/MWh. Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukšta ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo daugiau nei 2 kartus mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos kovo mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu ‒ 37 Eur/MWh).
Gamyba ir vartojimas
Kovą nacionalinė elektros generacija didėjo. Palyginus su vasario mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba išaugo 25 proc. ‒ kovą pagaminta 480 GWh, kai vasarį nacionalinė generacija siekė 381 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2023 m. kovą siekė 1 021 GWh, kai vasarį elektros suvartojimas siekė 969 GWh, t. y. kovą suvartojimas buvo didesnis 6 proc. Tačiau tokį padidėjimą lėmė didesnis kovo mėnesio dienų skaičius. Kovo mėn. vidutinis vartojimas per parą buvo 4 proc. mažesnis nei vasarį. Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,5 °C (teigiama 1,6° anomalija). Daugiau informacijos apie kovo orus galite rasti čia.
Kovo mėnesį vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis didėjo 33 proc. ‒ kovą sugeneruota 224 GWh, vasarį ‒ 184 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 20 proc. (kovą sugeneruota 54 GWh, vasarį ‒ 45 GWh). Saulės elektrinių gamyba didėjo apie 2,5 karto ‒ kovą saulės elektrinės sugeneravo 35 GWh, vasarį ‒ 14 GWh. Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) mažėjo 4 proc. ir siekė 93 GWh (vasarį ‒ 97 GWh).
Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 18—19 val. kainos (126 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 04‒05 val. (CET laiku) kainos (57 Eur/MWh) yra daugiau nei 2 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus.
Pažymėtina, jog 2022 m. gruodį Taryba su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ AB suderino piko valandas ir šiomis valandomis prognozuojamą bendro suvartojimo elektros energijos kiekius, įgyvendinant Tarybos reglamentą (ES) dėl skubios intervencijos. Vadovaujantis suderintu dokumentu, nustatytos piko valandos 2023 m. kovą ‒ 08-09; 09-10; 19-20 ir 20-21 (Lietuvos laiku). 2023 m. kovo mėnesį šiomis valandomis formavosi: 08–09 valandą ‒ 108 EUR/MWh; 10–11 valandą ‒ 90 EUR/MWh; 11–12 ‒ 86 EUR/MWh ir 18–19 valandą ‒ 119 EUR/MWh. Bendras elektros energijos suvartojimas siekė atitinkamai 1556, 1581, 1551 ir 1517 MWh. Daugiau informacijos apie Tarybos suderintas piko valandas ir elektros energijos suvartojimą šiomis valandomis galite rasti čia.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Importas iš Švedijos kovo mėnesį siekė 320 GWh (19 proc. mažiau nei 2023 m. vasarį). Lietuva į Švediją eksportavo 10 GWh (56 kartus daugiau nei 2023 m. vasarį). 2023 m. vasarį Lietuva iš Švedijos importavo 397 GWh, eksportavo — 0,12 GWh.
Importas iš Latvijos kovo mėnesį siekė 484 GWh (8 proc. daugiau nei 2023 m. vasarį). Lietuva į Latviją eksportavo 7 GWh (2,4 karto daugiau nei 2023 m. vasarį). 2023 m. vasarį Lietuva iš Latvijos importavo 448 GWh, eksportavo — 3 GWh.
Importas iš Lenkijos kovo mėnesį siekė 31 GWh (91 proc. daugiau nei 2023 m. vasarį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 193 GWh (6,5 proc. daugiau nei 2023 m. vasarį). 2023 m. vasarį Lietuva iš Lenkijos importavo 16 GWh, eksportavo — 182 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai pateikiamos.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. kovo mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 49 Eur/MWh, palyginus su 2023 m. vasario mėn., vidutinė kaina sumažėjo 16 proc. (vasario mėn. kaina siekė 58 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2023 m. kovo mėn. pabaigoje siekė 88 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 89 Eur/tCO2e, palyginus su praėjusiu mėnesiu mažėjo 2,9 proc. (vasarį vidutinė ATL kaina siekė 92 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q3-23 ir ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2023 m. kovo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. III ketv., siekė 106 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. IV ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23) siekė 127,70 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
Eglė Juozėnaitė
vyr. specialistė
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba