11.2 C
Tauragė
2022 . 05 . 28
spot_img
spot_img

Po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių

Ar jau skaitėte?

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

Kol kas didžiausias nerimas – paviršinio vandens kokybė

Ekspertai tikina, jog šiandien Lietuvoje galime džiaugtis, kad turime pakankamai daug ir kokybiško geriamojo vandens. Artezinis vanduo, slūgsantis 30–100 metrų gylyje ir dar giliau, kol kas į klimato kaitą dar stipriai nereaguoja ir tarp nelaidžių sluoksnių gyvena savo įprastą gyvenimą su lėtais pakilimais ir atoslūgiais – priešingai nei arčiau žemės paviršiaus esančio gruntinio vandens lygis, kuris, iškritus krituliams, priklausomai nuo jų intensyvumo, gruntų laidumo savybių ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio, pakyla su didesniu ar mažesniu vėlavimu.

„Atsakingai naudojant, artezinio vandens išteklių Lietuvai gali pakakti ilgam. Esame viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri gėrimo tikslams naudoja tik požeminį vandenį. Tačiau dėl netikėtos ekologinės katastrofos, taip pat dėl dešimtmečiais gilyn į gruntinio vandens sluoksnį besiskverbiančių cheminių medžiagų, šiam vandeniui užsiteršus, žemės gelmėse jo jau niekaip neišvalytume“, – įspėja VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas doc. Algis Kvaraciejus.

VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas doc. Algis Kvaraciejus.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu mokslininkams didžiausią nerimą kelia kritulių maitinamo paviršinio vandens kokybė, nes šylant klimatui pastaraisiais metais pasikeitė kritulių struktūra, vasarą kartais lietaus tenka laukti gana ilgai, o žiemomis atsirado vasaroms būdingų liūčių. Šios liūtys ne tik nesudrėkina gilesniųjų žemės sluoksnių, kaip tai padarytų lėto sniego tirpsmo vanduo ar smulkūs dulkiantys lietūs, bet ir išplauna iš dirvožemio laidžias maisto medžiagas, žemės ūkyje naudojamus chemikalus. Visa tai su liūčių vandeniu teka į upelius ir upes, o galiausiai – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą. Dėl to pažeidžiamos natūralios vandens telkinių ekosistemos, jose nyksta tradicinė flora ir fauna.

Kadangi vandens temperatūra dėl šiltėjančio oro taip pat kyla, mūsų telkiniai vis dažniau „žydi“, didėja jų bakteriologinis užterštumas, o per paskutinį dvidešimtmetį Baltijos jūroje išplitusios invazinės žuvys – nuodėguliniai ir juodažiočiai grundalai – iš esmės pakeitė kitų jūros priekrantės gyventojų mitybos sąlygas. Invaziniai grundalai minta moliuskais, kurie filtruoja vandenį, suvartodami jame esančias maisto medžiagas. A. Kvaraciejus pastebi, kad moliuskai yra labai naudingi, nes jie mažina nepageidaujamus vandens telkinių eutrofikacijos reiškinius. Grundalams priekrantėse sunaikinus moliuskus, jų nebelieka vietinių vertingų rūšių žuvims, ir jos yra išstumiamos maisto ieškoti gilyn į jūrą.

Lietuvos teritorijai – nusausėjimo prognozės

Nesusidarant nuolatinėms sniego dangoms ir dėl to nebelikus didelių pavasarinių potvynių, Lietuvos energetikos instituto hidrologijos laboratorijos duomenimis, vidutinis metinis Nemuno nuotėkis (upynas apima apie du trečdalius šalies teritorijos) ryškiai mažėja. Ši tendencija prognozuojama ir ateityje: iki 2035 m. nuotėkis sumažės vidutiniškai 6,5 proc., o 2081–2100 metų laikotarpiu – iki 16,3 proc. Panašaus ir net gerokai didesnio nuotėkio mažėjimo laukiama ir mažesnėse šalies upėse. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos teritorija turėtų palengva nusausėti.

Šią žiemą vandens lygis upėse svyravo įvairiai ir vietomis netgi šiek tiek kilo, tačiau vidutinis šių metų sausio vandens lygis Nemune buvo 66–120 centimetrų žemesnis už sausio vidutinį daugiametį lygį, Neryje – 6–38 centimetrais, o Šešupėje – 95 cm.

„Prognozuojama, kad ateityje sulauksime ir šiltesnių, ir šaltesnių metų, kartais sugrįš ir žiemos. Tik jos truks gerokai trumpiau – ne 2–3 mėnesius, o gal 2–4 savaites. Tačiau bendra tendencija turėtų išlikti – vidutinė metinė temperatūra kils, lietaus pavidalo kritulių kiekis šaltuoju metu didės, o šiltuoju mažės. Ypač antroje vasaros pusėje – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Krituliai taps trumpi, bet labai intensyvūs – šią tendenciją vasaromis jau parodo nesuvaldomi potvyniai miestų gatvėse. Dėl to bus ir staigių, bet trumpų upių vandens lygio pakilimų“, – besikeičiančio Lietuvos klimato niuansus komentuoja doc. A. Kvaraciejus.

Mokslininkas prognozuoja, jog vis dažniau sulauksime ir karščio bangų, kai oro temperatūra kils iki 30–35 laipsnių, galimai ir daugiau – galima prisiminti, jog rekordiškai karštas buvo jau praėjusių metų birželis. Karščius lydintys škvalai ir viesulai taip pat tampa ir taps gerokai dažnesni. Tačiau A. Kvaraciejus įspėja, kad nereikėtų atmesti ir atvirkštinių procesų – staigių arktinio oro masių įsiveržimo, pasireiškiančių staigiomis šalnomis tuo metu, kai augalų vegetacija pavasarį jau būna įsibėgėjusi.

Mokslas ir verslas turi ieškoti inovacijų

Visa tai, docento teigimu, skatina ieškoti naujų sprendimų visų pirma žemės ūkyje, nes dėl padidėjusios oro temperatūros drenažo sistemomis pratekančio vandens kiekiai jau labai padidėjo žiemos laikotarpiais, kai laukų sausinimo poreikis yra minimalus. Ir atvirkščiai – pavasarį ir ypač vasarą, kai pasėliams kaip tik reikia drėgmės, jos dirvoje nepakanka.

Todėl įprastais būdais atnaujinti šiuo metu prastos būklės šalies drenažo sistemas nepakanka – ten, kur leidžia reljefo sąlygos, jos turėtų būti pertvarkomos į reguliuojamojo nuotėkio drenažo sistemas. Tokiose sistemose būtų galima reguliuoti gruntinio vandens lygį atsižvelgiant į augalų poreikius bei sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu. Rudenį drenažo nuotėkio reguliavimo sistemas būtų galima laikyti tokioje pozicijoje, kurioje dirvožemio drėgmė būtų kaupiama kitam sezonui.

„Keičiantis klimatui ateityje laukia ne vienas iššūkis. Dabartiniai mūsų moksleiviai yra aktyvūs, jiems rūpi Lietuvos ir pasaulio likimas. Todėl visus tuos, kurie nori prisidėti prie vandens išteklių išsaugojimo, raginčiau jungtis prie profesionalų komandos, juolab kad tokių specialistų ateityje reikės vis daugiau“, – reziumuoja VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas A. Kvaraciejus.

Martynas Gedvila
Komunikacijos grupė
Vytauto Didžiojo universitetas

spot_img

Tarptautinės mėsainių dienos proga – netikėtas jų receptas su veganiškais žirnių pagrindo paplotėliais

Šiandien, gegužės 28 d., visame pasaulyje minima tarptautinė mėsainių diena. Nors šį sotų patiekalą daugelis laiko „greitu maistu“, naudojant kokybiškus, sveikatai palankius ingredientus ir mėgaujantis saikingai – paskanauti ant grilio keptų mėsainių tikrai verta....

Individualiai tinkantis fizinis krūvis – kodėl jo nustatymas toks svarbus?

Nors nėra vieno vaisto nuo visų ligų, egzistuoja individualus fizinio krūvio receptas, kurį kiekvienam žmogui gali išrašyti sporto medicinos gydytojas ir tokiu būdu padėti pajusti fizinio aktyvumo kuriamą naudą sveikatai. Kauno „Kardiolitos klinikų“ sporto...

Tarptautinės mėsainių dienos proga – netikėtas jų receptas su veganiškais žirnių pagrindo paplotėliais

Šiandien, gegužės 28 d., visame pasaulyje minima tarptautinė mėsainių diena. Nors šį sotų patiekalą daugelis laiko „greitu maistu“, naudojant kokybiškus, sveikatai palankius ingredientus ir mėgaujantis saikingai – paskanauti ant grilio keptų mėsainių tikrai verta....

Pagal specialią technologiją braškes auginantis ūkininkas įvardijo, koks bus derlius

Lietuviškos braškės jau puikuojasi parduotuvių lentynose. Anykščių rajone braškes penkerius metus auginantis ūkininkas sako, kad braškių derlius priklauso nuo kelių veiksnių: pirmiausia oro sąlygų ir šiltnamio, kuriame auga braškės, dangos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo...

Saldumu išsiskiriantys plokštieji persikai: skanauti šviežius ar kepti ant grilio?

Šiltuoju metų laikotarpiu parduotuvių lentynose galima rasti daug šviežių ir sezoninių vaisių, tarp jų ir plokščiųjų persikų. Šiuose vaisiuose gausu vitaminų ir antioksidantų, jie suteikia energijos bei organizmą papildo vandeniu. Be to, persikais gardinti...

Šiandien Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais

Savaitgalį dažnai lankysis drėgni ciklono debesys. Šiluma nelepins. Šiandien Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16...

Horoskopai gegužės 28 dienai

AVINASLaikas baigti savaitės darbus. Tai gali būti ne taip paprasta, ypač jei užduotis nemiela. Vis dėlto pasistenkite susikaupti - kiekvienas jūsų žingsnis stebimas ir kritiškai vertinamas. JAUTISJei ketinate improvizuoti, būkite tikras, kad partneriai jus palaikys....

Jaunimas renkasi veiklas vasarai: kokios galimybės ir ką būtina žinoti, kad netektų skaudžiai nusivilti?

Mokslo metams artėjant į pabaigą, jaunimas pradeda galvoti, kuo reikės užsiimti vasaros atostogų metu. Tendencijos rodo, kad vis daugiau jaunimo renkasi šiltąjį metų laiką skirti ne vien pramogoms, bet ir darbui užsienyje, tarptautiniams mainams,...

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais. Aukščiausia temperatūra 12–17 laipsnių šilumos

Kasdien mūsų šalyje lankysis trumpalaikiai lietūs. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 12–17 laipsnių šilumos. Gegužės 28 d....

Horoskopai gegužės 27 dienai

AVINASTik jūs pats geriausiai žinote, ko jums dabar reikia, tad neleiskite, kad kitų žmonių nuomonė darytų įtaką jūsų sprendimams. Finansiniai reikalai vėl neduos ramybės. Vakarą pasistenkite praleisti be didelių piniginių išlaidų. JAUTISGali tekti bendrauti su...

Sugrįžta pažintinės kelionės: nuo žydinčių Lietuvos dvarų iki kruizo Nilu ar žygio dviračiais po...

Karantino laikotarpiu, kai daugelis šalių taikė griežtus saugumo ribojimus, o situacija buvo itin nepastovi, keliautojai ieškojo alternatyvų, kur išvykti ir ką pamatyti net tokiomis sąlygomis. Būtent tuo metu lietuviai atrado trumpas keliones po Lietuvą...

Ir puode, ir ant grilio: patarimai, kaip gaminti midijas

Jei iki šiol midijos jums asocijavosi su prabangiais restoranais ir patyrusiais virtuvės šefais, turime gerą žinią – iš tiesų tai lengviausiai paruošiami moliuskai. Šios jūros gėrybės ne tik skanios, maistingos, bet ir greitai pagaminamos....

Nematydama pasaulio negyvenu tamsoje. „Skirtingos Spalvos” pokalbis apie aklumą su Irma Jokštyte.

Irma Jokštytė su aklumu gyvena nuo vaikystės. Regėjimo negalia jai netrukdė nei kartu su draugais laipioti medžiais, nei važinėti dviračiu ar vienai vykti į tolimas keliones. Nuoširdžiu pokalbiu su Irma Jokštyte apie jos patirtis...

Vaikystės skonis – rabarbarai: kodėl negalima valgyti jų lapų ir ką iš jų pasigaminti

Rūgštieji rabarbarai – ne tik ypatingo skonio, bet ir sveikatai naudinga gėrybė. Nors rabarbarai priskiriami daržovėms – jie dažnai naudojami ruošiant įvairiausius saldėsius: pyragus, uogienes, čatnius ar kitus desertus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos...
spot_img