Labiausiai klastojami produktai aptinkami Europos Sąjungos rinkoje yra aliejus – ypač alyvuogių, žuvis bei žuvininkystės produktai, paukštiena, medus ir mėsa bei jos produktai. Maisto klastojimo apimtys auga, tokių atvejų Bendrijoje kasmet vidutiniškai fiksuojama 20 proc. daugiau. Lietuvoje maisto klastočių kontrolė pilna apimtimi pradėjo veikti nuo šio rudens.
Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato šį rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad pernai Europos Sąjungoje (ES) užfiksuota 349 atvejai, kai galimai buvo klastojamas maistas. Maisto klastojimas gali turėti įvairias formas: sudėties pakeitimas, skiedimas, pridėjimas, maskavimas, etikečių ir produktų kilmės dokumentų klastojimas. Visais atvejais tai yra tyčiniai vartotoją klaidinantys veiksmai siekiant gauti ekonominės naudos, kuomet prastesnės kokybės, pigesnius produktus mėginama realizuoti kaip brangesnes, aukštos kokybės prekes.
Maisto klastojimo ir suklastoto maisto sąvokos Lietuvos Maisto įstatyme įtvirtintos ir įsigaliojo 2019 m. pabaigoje, tačiau prireikė laiko, kol reguliuojančioji institucija įgijo pilnaverčius kontrolės įrankius.
„Maždaug prieš mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė įsakymą, kuriuo išplėtė Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemones – tai reiškia, jog sukurtas ir įgalintas instrumentas už maisto klastojimo veiklą bei suklastoto maisto patiekimą į Lietuvos rinką leidžiantis pilna apimtimi taikyti ekonomines sankcijas, įtvirtintas Maisto įstatyme. Tai taip pat reiškia, jog maisto produktų gamintojai ir importuotojai turėtų atsakingiau vertinti maisto klastočių riziką ir imtis aktyvių veiksmų siekiant užkardyti tokius atvejus“, – sako Aleksandra Fedotova, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų industrijos patarėja.
Dažniausiai klastojamos ženklinimo etiketės
Dažniausiai pasitaikantys galimų maisto klastojimų atvejai ES yra ženklinimo etikečių klastojimas. Pavyzdžiui, ant žemesnės klasės alyvuogių aliejaus etiketės nurodant, jog tai yra pirmo spaudimo aliejus. Ženklinimo etiketėse klastojama produkto kilmė, sudėtis, nenurodomos arba klaidingai nurodomos sudedamosios dalys bei jų kiekiai, pakeičiamas tinkamumo vartojimo terminas. Būna atvejų, kuomet klastojamas prekės ženklas. Pavyzdžiui, šiemet fiksuotas atvejis, kuomet nusikalstama Bulgarijos grupuotė importavo ryžius iš Ukrainos bei Egipto ir realizavo juos ES ir trečiųjų šalių rinkose su suklastota garsaus Australijos ryžių prekės ženklo „SunRise“ etikete.
- Lauros Panavės šokoladinis pupelių pyragas
- Receptas: „Pyragas Hermanas“
- Receptas: „Silkė su varške“
- Receptas: „Negro pilvas“
Antroje vietoje pagal klastojimo pobūdį yra manipuliacijos produktų sudėtimi. Pavyzdžiui, kai brangios sudedamosios dalys maišomos su pigiomis, arba pakeičiamos mažiau vertingu ingredientu, kai pridedama neleistinų, produktui nebūdingų ingredientų. Pavyzdžiui ataskaitoje kaip dažni įtarimai dėl žuvies produktų klastojimo mini atvejai dėl neteisėto tuno apdorojimo nitratais ir anglies monoksidu arba nedeklaruoto vandens pridėjimo.
Trečioje vietoje pagal klastojimo pobūdį yra atvejai, kuomet maisto produktus mėginama realizuoti su netinkamais dokumentais, suklastotais kilmės dokumentais arba produktas neturi jokių lydinčių dokumentų.
ES tiekėjai nebūtinai patikimesni už trečiųjų šalių gamintojus
„Kas pirmas įvežė galimai suklastotą maistą į rinką, tam ir tenka atsakomybė. Importuotojai tikrai gali nežinoti, jog iš tiekėjų įsigijo klastotes, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, įrodinėjimo procesas gali būti sudėtingas, todėl maisto produktus importuojančios bendrovės turėtų atsakingai vykdyti tiekėjų atrankas, sukurti ar pakeisti esamą savikontrolės sistemą, pritaikant ją klastočių prevencijai, atidžiau vertinti bent jau tiekėjų pateikiamus maisto produktą lydinčius dokumentus – tai dažnai pasitaikantis klastojimo būdas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ES tiekėjai nebūtinai yra patikimesni nei gamintojai iš trečiųjų šalių“, – aiškina A. Fedotova.
ES sukurtoje maisto klastočių administravimo sistemoje, kurioje atsakingos šalių narių institucijos keičiasi kontrolės duomenų informacija, iš 349 pernai užfiksuotų galimai suklastoto maisto atvejų 28 proc. produktų ES rinką pasiekė iš trečiųjų šalių, o 57 proc. – iš pačios ES šalių. Likusios dalies įtartinų produktų kilmė nenustatyta.
„Europos Komisijos duomenimis, maisto klastojimo atvejų kasmet vidutiniškai daugėja apie 20 proc. Tai opi problema, kuri daro neigiamą įtaką vartotojų sveikatai, aplinkosaugai, sukelia ekonominius praradimus, todėl akivaizdu, kad kontrolė šioje srityje tik griežtės. Kita vertus, pats verslas turi suprasti šios problemos rimtumą ir tokių atvejų užkardymą laikyti ir savo interesu. Viena iš prevencijos priemonių yra tarptautinių kokybės standartų diegimas – tokių kaip atnaujinta „Global Standatr Food safety“ ar siūlomas IFC Food standartas 6.1. versija“, – „TGS Baltic Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų industrijos patarėja.
Už tyčinius maisto klastojimo atvejus gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, o už tokių produktų patiekimą, realizavimą rinkoje numatytos baudos iki 14 000 eurų, bei prievolė pašalinti iš prekybos suklastotas prekes. Nesilaikant įpareigojimo nutraukti suklastoto maisto realizavimą, skiriama nuo 4 000 iki 15 000 eurų bauda.
