Vilniaus geležinkelio stoties perone – ydingą apetitą primenanti skulptūra

0
118
Pagal Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektą sukurtas žinomo skulptoriaus Martyno Gaubo darbas.

Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Vilniaus geležinkelio stoties perone sumontuota skulptūra, vaizduojanti ant senų elektronikos prietaisų įsitaisiusią karūnuotą beždžionę. Pagal Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektą sukurtas žinomo skulptoriaus Martyno Gaubo darbas #apetit primena augančią elektronikos atliekų problematiką – namuose kaupiamus nenaudojamus ar nebetinkamus naudoti elektronikos prietaisus, neatsakingą vartojimą, problemišką elektronikos atliekų rūšiavimą, šalinimą, tvarkymą.

Pažangą lydi augantys elektronikos atliekų srautai

Vilniaus geležinkelio stoties perone – ydingą apetitą primenanti skulptūra.

„Daugelis dažniausiai kalba apie plastiko mažinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo būtinybę, nes tai geriausiai atspindi kasdienio vartojimo poreikius. Tuo tarpu, gyvendami elektronikos prietaisų apsuptyje, senas technologijas keisdami naujomis, deja, esame linkę pamiršti, kad paskui šių technologijų pažangą seka dešimtys milijonų tonų elektronikos atliekų kasmet, o jų globaliai perdirbama mažiau nei penktadalis. Svarbu pažymėti, kad elektronikos atliekos globaliai yra sparčiausiai augančių atliekų kategorija“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad daugybė nebetinkamų naudoti ar nebenaudojamų prietaisų tiesiog kaupiami namuose, vietoje to, kad būtų taisomi, perduodami į antras rankas, prailginant jų gyvavimo ciklą, ar kad patektų pas įgaliotus atliekų tvarkytojus. Kaip rodo EPA inicijuoti tyrimai, daugelio šalies gyventojų namuose guli po 1–2 nenaudojamus kompiuterius ir 2 ar daugiau metų neįjungti telefonai. Be to, apie pusė šalies gyventojų turi nenaudojamų prietaisų, kurie jiems pasirodė nereikalingi ar nepateisino lūkesčių. 

Vilniaus geležinkelio stoties perone – ydingą apetitą primenanti skulptūra.

„Nenaudojamų smulkių elektronikos prietaisų kaupimas namuose yra viena iš bėdų, dėl kurios jie galiausiai tampa atliekomis, nors galbūt kam nors dar būtų pravertę. Kita bėda – elektronikos ir baterijų atliekų šalinimas ne jiems skirtame tinkle, sukeliant grėsmę aplinkai, sveikatai“, – aiškina L. Ivanauskas.

Keleivių dėmesiui – keliaujanti skulptūra

Skulptūrą #apetit sukūrusio menininko darbas svarbią žinią šalies gyventojams skleidžia jau trečius metus iš eilės. 2022 m. skulptūra rado vietą Birštone, pernai ji stovėjo šalia sostinės prekybos centro CUP. Šiemet skulptūrai patikėta misija apie elektronikos atliekų problemą kalbėti vietoje, kurioje gali sutikti traukiniais keliaujančius tiek Vilniaus rajono, tiek įvairių kitų šalies rajonų bei miestų gyventojus.

Aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo elgseną puoselėjantis M. Gaubas jaučia prasmę sukūręs nevienkartinę keliaujančią skulptūrą, pasirodančią skirtingose vietose, kalbančią skirtingiems žmonėms. Pasak jo, ilgą laiką toje pačioje vietoje tomis pačiomis akimis matomi kūriniai tampa tarytum nebematomi, tarsi susilieja su aplinka, o naujas daiktas ar naujomis aplinkybėmis pasirodęs daiktas išsyk pastebimas, kelia klausimų, o tai šiuo atveju yra bene svarbiausia: susidomėti, klausti, ieškoti atsakymų. 

Džiaugtųsi, jei apie atsakomybę kalbėti nebereikėtų

Vilniaus geležinkelio stoties perone – ydingą apetitą primenanti skulptūra.

Pasak M. Gaubo, mes, žmonės, turime jausti atsakomybę ne vien už tai, kur ir kaip keliaujame patys, bet ir už daiktų, kuriuos įsigyjame, kelionę. 

„Jei daiktas dar gali keliauti, funkcionuoja, gali būti atgaivintas ar perdirbtas, tai jis neturėtų nusėsti kur nors stalčiuje ar sandėliuke. Skulptūra #apetit norėjau perteikti mintį, kaip atrodome, kai savo gerovę kuriame iš daiktų, kuriuos naudojame ne pagal paskirtį ar kaupiame, ne tik patys jų nenaudodami, bet ir nesidalindami jais su kitais žmonėmis, neatiduodami jų perdirbėjams. Kita vertus, dar labiau džiaugčiausi, jei tokios skulptūros nebereikėtų. Jei atsakingas vartojimas, elektronikos atliekų rūšiavimas ir taisyklingas šalinimas taptų įpročiu, kaip, tarkime, valytis dantis ar plautis rankas, apie tai nebekalbėtume“, – pastebi M. Gaubas. 

EPA primena, kad Lietuvoje veikia gerai išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas – tereikia juo naudotis. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here