8.6 C
Tauragė
2022 / 09 / 29

VU partnerystės docentas M. Dubnikovas: kaip pandemija paveiks šalies ir pasaulio ekonomiką?

Ar jau skaitėte?

Visuomenėje netylant diskusijoms apie koronaviruso keliamus finansinius iššūkius ir galimus ateities scenarijus, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas teigia, kad tik pasibaigus pandemijai realiai pradėsime spręsti ekonominės krizės problemas. Šiuo metu, anot eksperto, svarbiausia išlaikyti gyvybingą ekonomiką, net jei šiam tikslui pasiekti tenka skolintis, kadangi kitu atveju ekonomiką teks gaivinti iš daug blogesnės pozicijos.

Pastaruoju metu tenka daug kur skaityti, kad suvaldžius šią situaciją ir „normaliam gyvenimui“ grįžus į vėžes neišvengiamai teks susidurti su koronaviruso sukeltais padariniais. Piešiami scenarijai – labai įvairūs: darbą praras 25 tūkst. darbuotojų, bankrutuos ne viena santaupų neturinti įmonė. Kyla klausimas: ar galvojimas apie blogą finansinį rytojų nelemia, kad tas rytojus tikrai bus blogesnis, nei galėtų būti?

Finansų sektoriaus panika yra panikos dėl savo ateities rezultatas. Kitaip sakant, panika kyla tuo metu, kai žmonės neturi iki tam tikro lygio apibrėžto įsivaizdavimo, kokia ateitis jų laukia, ir tada pradeda labai smarkiai taupyti, riboti vartojimą, o kiekvienas neišleistas euras yra kažkieno negautos pajamos.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, Lietuvos banko duomenimis, gyventojai yra linkę išleisti viską, ką uždirba, o kai pajamos auga sparčiai (2017–2018 m.), taupymo norma būna netgi neigiama (išleidžiama daugiau, nei uždirbama). Bet kai 2009 m. atlyginimai krito dviženkliais procentų punktais, lietuvių taupymas pasiekdavo rekordinius lygius. Toks elgesys neracionalus, nes bandoma taupyti, kai pinigų nėra, ir atvirkščiai. Jei taip pradeda elgtis didelė dalis pasaulio – kyla pasaulinė panika ir finansų krizė.

Dažnai panika finansų rinkose kyla tuo metu, kai nutinka kažkas labai netikėto – 2020 m. pradžioje prognozės buvo itin optimistiškos, tačiau viruso protrūkis buvo klasikinis „juodosios gulbės“ efektas, kuris sujaukė visus planus. Beje, ši rinkos situacija yra gan išskirtinė, nes nuo Antrojo pasaulinio karo tai 10-oji ekonominė krizė ir pirmoji, kilusi dėl pandemijos.

PSO teigia, kad norint išvengti viruso plitimo reikia „tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti“. Išgirdus jūsų atsakymą į prieš tai užduotą klausimą kilo mintis perfrazuoti šį teiginį į „vartoti, vartoti ir dar kartą vartoti“, nes tai gali padėti išvengti finansų krizės „viruso“ plitimo.

Kiekvienas supranta, kad jei visi vartotų, neturėtume didesnės krizės po pandemijos sustabdymo, bet taip nebus, nes kiekvienas yra racionalus savo lygiu ir neracionalus visuomenės lygiu. Dauguma bus atsargūs ir sieks labiau pasaugoti savo „kailį“ situacijoje „kas, jeigu“. Kai kurio vartojimo nepavyks greitai sugrąžinti – pavyzdžiui, turizmo. Tai užtruks, nes žmonės iš pradžių bandys atkurti būtiniausius ryšius. O tuose sektoriuose, kuriems dabar sekasi palyginti gerai, vėliau vartojimas kris.

Kai kurie sektoriai gali iš esmės keistis – pavyzdžiui, poreikis turėti didelius biurus, nes žmonėms gal patiks dirbti iš namų, o įmonėms taupyti šia sąskaita. Ir prabangos prekės tikrai nebus tokios, kurias bus puolama graibstyti, arba klausimas apie naujo automobilio pirkimą bus nukeltas metus į priekį, ir tai didžiulis iššūkis verslams, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su šia pramone.

Vyriausybei suteiktas mandatas „skolintis tiek, kiek reikės“. Kai kurie mano, kad tai „raminanti žinutė“ trumpalaikėje perspektyvoje, o ateityje skolą visiems reikės grąžinti. Ką atsakytumėte taip galvojantiems?

„Skolintis tiek, kiek reikės“ yra nauja pasaulio tvarka, kuri gali pareikalauti naujo požiūrio į pinigus ir skolas. Pasibaigus šiai krizei gali tekti netgi prieiti prie visuotinio skolų nurašymo: laukiantis kitas ekonominis augimas nebus tolygus ir dalis valstybių tikrai negalės grąžinti skolų. Be to, laukia ir infliacijos iššūkiai, kadangi po šio sukrėtimo pasaulyje bus rekordinis kiekis išleistų pinigų ir vis dar žemos palūkanos – ideali terpė pinigams nuvertėti. Iki to laiko dar bus ilgas skausmingas atsigavimo periodas. Lietuvai būnant euro zonoje ir vyraujant skolinimosi tendencijai būtų netikslinga neremti šalies gyventojų piniginėmis injekcijomis.

Šioje situacijoje ypač daug dėmesio skiriama verslui, bet kaip viešosios įstaigos? Su kokiais sunkumais joms gali tekti susidurti ir kokie veiksmai galėtų būti daromi siekiant išvengti „blogųjų scenarijų“?

Dėmesys skiriamas ne verslui, o visuomenei. Jei duosime pinigų žmonėms, bet jie neturės darbo, tada tų pinigų neleis ir ekonomika neveiks. Verslo rėmimas siekiant išsaugoti darbo vietas – tai kelias išlaikyti ekonomiką gyvybingą. Kitu atveju ją teks gaivinti iš daug blogesnės pozicijos.

Daug kas dabartinę situaciją lygina su 2009 m. Vieni teigia, kad bus blogiau, kiti – kad geriau, bet ar galima lyginti koronaviruso sukeltus ekonominius iššūkius ir 2009 m. situaciją?

Šiuo metu krizė panėšėja į 2009 m. krizę, bet kol kas anksti spręsti, ar ji bus tokio pat gylio, ar gilesnė, nes visi variantai galimi. Priklausys nuo to, kaip ilgai pasaulis bus suspenduotas viruso, nes šį kartą mes turėsime kelių lygių krizę. Visų pirma, kol pasaulyje (ne atskirose valstybėse) susirgimai nepasieks piko, tol negalėsime kalbėti apie ekonominės krizės suvaldymą.

Atšaukus karantiną mūsų gali laukti dar kelis mėnesius, o gal net ir metus trunkantis grandinių atkūrimas. Jis nebus toks paprastas – bus neišvengta atleidimų, bankrotų, tad po pandemijos realiai pradėsime spręsti ekonominės krizės problemas.

spot_img

Sukčių pinklėms nepasidavusių asmenų vardu buvo daromi nauji sukčiavimai

Bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis 36 metų nuteistasis, siekdamas prasimanyti pinigų komfortiškesniam gyvenimui laisvės atėmimo vietoje, pasinaudojo pastaruoju metu internete plintančia sukčiavimo schema, kai, prisistačius prekės, apie kurios pardavimą skelbiama internete, pirkėju, suklastojamas pinigų...

Savivaldybėms paskirstyta 10 mln. eurų pramonės teritorijų plėtrai

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 13-os šalies savivaldybių infrastruktūros projektams paskirstė daugiau nei 10 mln. eurų. Už šias lėšas savivaldybės galės įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią...

Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti...

„airBaltic“ skelbia apie net 18 naujų maršrutų

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiandien paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina...

Šiandien žemo slėgio laukas į daugelį rajonų atneš lietaus

Šiandien žemo slėgio laukas į daugelį rajonų atneš lietaus. Rugsėjo 29-os dieną daug kur trumpai palis. Iki vidurdienio vietomis rūkas. Aukščiausia temperatūra 11–15 laipsnių šilumos. Motyvuojanti audioknyga „Tavo sėkmės medžioklė“ yra skirta Žmonėms, kurie savo darbe,...

Horoskopai rugsėjo 29 dienia

AVINASGalia, kurią dabar laikote rankose - lyg dviašmenis kalavijas. Viena vertus, tai jūsų sėkmės laidas, kita vertus, gali būti žlugimo pradžia. Viskas priklausys nuo jūsų sprendimų. Saugokitės trumparegių karštakošių ir kvailo varžymosi. KAIP ATSIKRATYTI NERIMO...

Vidutinis namų ūkis Lietuvoje kasmet išmeta išmeta maisto už 383 eurus

Prekybos tinklo „Rimi“ atlikta apklausa atskleidė, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per metus vidutiniškai išmeta maisto už 383 eurus. Didžiausią maisto atliekų dalį sudaro jau paruošti produktai, vaisiai ir daržovės, o taip pat –...

Gerbėjams pristatytas atsinaujinęs „Žalgiris“: įvertinta komandos sudėtis

Kauno „Akropolyje“ krepšinio aistruoliams pirmą kartą oficialiai pristatyta naujos sudėties Kauno „Žalgirio“ komanda. 2022–2023 m. sezonui pasiruošę žalgiriečiai savo gerbėjus pasitiko gerokai atsinaujinę – prie ekipos prisijungė net dešimt naujokų. Kuo kartu su senbuviais...

Pasaulinė širdies diena: ką valgyti ir kaip kitaip prisidėti prie geresnės savijautos

Rugsėjo 29-ąją minima pasaulinė širdies diena. Šios dienos tikslas – padidinti informuotumą apie širdies ir kraujagyslių ligas bei paskatinti sveiką gyvenseną: motyvuoti žmones daugiau judėti, valgyti širdžiai naudingų produktų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“...

Dantų sveikatą tausojantys prietaisai: svarbiausia, kaip juos naudojate

Sveikatai palaikyti skirta namų elektronika – ne naujiena. Burnos sveikatai skirtų prietaisų mūsų namuose irgi daugėja. GOK klinikos burnos higienistė Justina Andriulionienė atkreipia dėmesį, kuo naudingi tokie prietaisai. Specialistė pabrėžia, kad labai svarbu, kaip...

Investuoti ir taupyti? Švyturio arena įrodinėja, kad tai įmanoma.

Vien į krepšinio infrastruktūros modernizavimą universalaus daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso valdytojas prieš šį sezoną investavo daugiau nei 140 tūkst. eurų, taip pat įrengė naują renginių erdvę, atnaujino prekinį ženklą bei modernizavo pastato iškabą....

Ekspertas: veja žiemą turėtų pasitikti tinkamai nupjauta ir patręšta

Visą vasarą rūpinotės veja, ją laistėte, tręšėte, pjovėte, saugojote nuo piktžolių ir kenkėjų, o atėjus rudeniui nutarėte, kad nieko daugiau daryti nebereikia? Ekspertai sako, kad taip manyti klaidinga, ir paaiškina, kokie darbai yra būtini...

Žalų ekspertai: vagys aktyviau pradėjo vogti po užsienį keliaujančių lietuvių automobilius

Vagys visoje Europoje nusitaikė į keliautojų automobilius. Nuo vasaros pradžios stebima, kad aktyviau vagiamos ne tik automobilių detalės, bet ir keliaujančių lietuvių automobiliai. Dažniau taikomasi į naujesnius modelius, o preferencijų prekės ženklams nematyti, rodo...

Nulinis PVM tarifas centralizuotam šildymui bus taikomas dar du sezonus

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta laikinai, du artimiausius šildymo sezonus, kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto. Šiuo metu centralizuotai teikiamai...
spot_img