-7.4 C
Tauragė
2022 / 12 / 01

Augantis bankrotų skaičius – artėjančios krizės pranašas?

Ar jau skaitėte?

Vienas iš ekonomikos sveikatos rodiklių – bankrotų skaičius. Lietuvos statistikos departamento skelbiami naujausi duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių. Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankroto procesai buvo inicijuoti 312 įmonių, per antrąjį ketvirtį – 274. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį bankroto procedūra pradėta 154, antrąjį ketvirtį – 184 įmonėms.

- Reklama -

Daugiausia įmonių, kurioms buvo inicijuotos bankroto procedūros, dirbo statybų sektoriuje: per šių metų pirmąjį pusmetį bankroto procesai pradėti 137 statybų bendrovėms, 2021 m. per tą patį laikotarpį – 57. Beveik du kartus pradėtų bankrotų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose: per šį pusmetį apie inicijuotą bankrotą paskelbė 135 įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 64. Panaši ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų statistika. Šiemet per pirmąjį pusmetį bankroto procedūra pradėta 61, pernai per tą patį laikotarpį – 33 įmonei. Sudėtinga situacija ir apdirbamosios gamybos srityje: 53 šioje srityje dirbančios įmonės per pirmąjį pusmetį paskelbė apie inicijuotą bankrotą, pernai per tą patį laikotarpį tokių būta kiek mažiau – 35.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.

Tikisi valstybės pagalbos

Ekonomistai ir verslo interesus ginančios organizacijos jau dabar garsiai kalba, kad jeigu sunkumus išgyvenantys verslai nesulauks valstybės pagalbos, bankrutuojančių įmonių tik daugės, tačiau bendra ekonominė situacija dar nėra tokia dramatiška, kokia buvo prieš 2008-ųjų krizę.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad nors paskutinį dešimtmetį Lietuvos ekonomika sparčiai auga, pastaraisiais metais verslui netrūksta iššūkių – ypač tokių, kuriuos nulėmė išoriniai veiksniai. Verslas atlaikė pandemiją, kurią lydėjo veiklų uždarymai, tačiau šiuo metu iššūkių kelia tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjusios transportavimo išlaidos, rekordinė infliacija bei nevaldomai kylančios energijos išteklių, ypač elektros, kainos.

„Pastaruoju metu itin aktuali tapo rekordus mušančių energijos išteklių kainų problema. Įmonės jau dabar praneša, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų mažėja jų produkcijos konkurencingumas eksporto rinkose. Tai kelia nerimą, nes šiuo metu nėra aišku, kokios bus tolesnės energijos išteklių kainų kitimo tendencijos“, – teigia I. Rizgelė.

- Reklama -

Pasak konfederacijos direktorės, verslai ruošiasi iššūkiams, tačiau labai svarbu, kad valstybė padėtų su jais susidoroti, numatytų finansinius instrumentus verslo patiriamai žalai kompensuoti.

„Turėtų būti svarstomos galimos paramos verslui priemonės, pavyzdžiui, elektros ir dujų kainų kompensavimas, taip pat turi būti suteikta įrankių verslui jei ne gauti paramą, tai bent laike paskirstyti tam tikras šiuo metu nepakeliamas išlaidas – žinome, kad tokias priemones aktyviai svarsto Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalba I. Rizgelė.

Taip pat ne mažiau svarbu verslui ir valdžios institucijoms diskutuoti apie minimaliosios algos kėlimą. Pasak pašnekovės, jeigu minimalusis darbo užmokestis bus keliamas taip drastiškai, kaip planuojama, daliai verslų tai gali tapti nepakeliama našta.

„Taip pat akivaizdu, jog ir diskusijose dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo, kurios šiuo metu kaip tik įsibėgėja, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžtumą, su kuriuo dabar susiduria įmonės, siekiant subalansuotų sprendimų, leisiančių su iššūkiais susiduriantiems verslams išsilaikyti ir taip pat išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.

Gilios krizės nežada

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad bankrotų skaičiaus augimas neturėtų stebinti. Galima įžvelgti bent kelias to priežastis. Visų pirma, pasibaigus pandemijai ir nutrūkus valstybės paramai, kai kurios įmonės nesugebėjo ar nenorėjo atsigauti. Vis dėlto labiau tikėtina, kad šiemet dalį įmonių parklupdė labai išaugusios energijos sąnaudos. Vidutinei elektros kainai padidėjus beveik 10 kartų, įmonės, kurios yra labai nuo jos priklausomos ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dar viena priežastis – antrąjį šių metų ketvirtį bankrotus jau galėjo inicijuoti įmonės, kurių veikla buvo per daug priklausoma nuo prekybinių ryšių su Rusija“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Pasak pašnekovo, stebėdami ketvirtį amžiaus nematytą infliaciją darbuotojai reikalauja, kad sparčiau būtų keliami atlyginimai. Tikimasi, kad sparčiau kils ir minimalioji alga. Vis dėlto susiklosčius dabartinėms aplinkybėms daugelis įmonių turės ribotas galimybes kelti atlyginimus tokiais tempais, prie kurių pripratome pastarąjį penkmetį.

„Spartus minimaliosios mėnesinės algos augimas gali turėti šalutinį poveikį, kuris būtų labai nepageidaujamas, – kai kurios įmonės gali ieškoti būdų sumažinti darbuotojų skaičių. Todėl mažiau uždirbantiems asmenims šiuo metu saugiau padėti sparčiau keliant NPD, o ne MMA“, – mano N. Mačiulis.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, išskyrus pavienius probleminius atvejus bendra situacija nėra dramatiška – antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. naujų darbo vietų, bedarbių skaičius – mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo beveik 15 proc. „Tikėtina, kad dėl atslūgstančios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetinės krizės bei problemų Rytų rinkose per artimiausius metus matysime padidėjusį bankrotų skaičių. Nedarbo lygis per artimiausius metus gali padidėti 1 procentiniu punktu, tikėtinas ir kelis ketvirčius besitęsiantis nedidelis ekonomikos susitraukimas, bet gilios krizės tikimybė išlieka maža“, – teigia N. Mačiulis.

spot_img

Ką šiemet lietuviai planuoja padėti po Kalėdų egle?

Pasiruošimas didžiosioms metų šventėms jau prasidėjo: daugelis ieško įdomesnių dovanų idėjų bei patrauklesnių kainų pasiūlymų. Anot prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ vadovės Birutės Kalanovaitės, pirkėjų srautai auga, o piką turėtų pasiekti likus porai savaičių...

Gudrūs būdai, kaip panaudoti jaunystės šaltinį – alaviją: gaminkite želė, virkite sriubas

Prieš pat prasidedant kalendorinei žiemai parduotuvių lentynas papildė tikrų tikriausias šaltojo sezono hitas – alavijų lapai. Jie stebina išskirtinėmis skonio ir naudos organizmui savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pernai...

Čia apsigyveno įspūdingi sniego žmonės

Ruošiantis Kalėdoms Vilniaus Paupio rajonas pasipuošė netradicinėmis šventinėmis dekoracijomis. Čia skirtingose vietose įsikūrė šeši kailiniuoti sniego žmonės – dalis jų gali pasigirti net 3,5 metro ūgiu. „Visada ieškome netradicinių ir originalių sprendimų Paupio gyventojams ir...

„Iki“ praneša darbo laiką per Kalėdas ir Naujuosius metus: viena parduotuvė veiks visą parą

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo...

Gydytoja apie grožio injekcijas prieš šventes

Trumpos naktys, greitai tiksintis laikas ir stresas palieka žymes veide. Vienos suteikia unikalumo, o kitas labai norėtųsi paslėpti. O gal – patempti, paputlinti, pakelti, pagyvinti žvilgsnį ir šypseną. Kai artėja svarbi šventė, hialurono ir...

Vyriškumo šaltinis – testosteronas: kodėl jo pertekliumi skundžiasi moterys?

Vyriškumo šaltiniu testosteronas laikomas ne veltui: jis skatina vyrų lytinį potraukį, raumenų ir kaulų masės augimą, didina fizinį bei psichinį pajėgumą. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Augustina Vaitekonė teigia, kad vyrams nesunku pajausti, jeigu...

Mados ekspertė: rūpestis gamta keičia ne tik mūsų drabužių spintą, bet ir procesus pramonėje

Greitosios mados pramonė, gaminanti pigius ir madingus drabužius, daro itin neigiamą poveikį aplinkai. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos duomenimis, ši pramonė yra atsakinga už antrą pagal dydį vandens suvartojimą ir 8–10 proc. pasaulyje išmetamo...

Kad nenubyrėtų iki Kalėdų: 5 patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti eglę

Už lango jau kvepia Kalėdomis, todėl dabar puikus metas šventinę nuotaiką susikurti ir namuose. Pasirūpinti dekoracijomis, mielomis smulkmenomis ir pagrindiniu šventės simboliu – egle. Norint, kad kokybiška ir graži išsilaikytų iki pat Kalėdų, eglę...

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie...

Žiemos švenčių stalas neapsieis be aguonų – nuo tradicinio aguonpienio iki vyniotinių (receptai)

Kulinarinio paveldo tradicijas puoselėja daugelis šeimų, tad dažniausiai prieš žiemos šventes prisimename aguonas: su šeima kepame kūčiukus, vyniotinius ir pyragus su aguonomis, triname jas aguonų pienui. Iš senosios lietuvių virtuvės žinomas ir patiekalas „Kūčia“,...

Dar žiemai neprasidėjus – draudikai jau išmokėjo tūkstantinę sumą už patirtas traumas

Lietuvą jau nuo lapkričio vidurio aplankė žiemiški orai, gatvėse nestinga sniego bei ledo. Kai lyja ir vėl pašąla, susidaro ledukas, kuris atneša nemažai nuostolių gyventojams. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vien per lapkričio mėnesį...

Koralą primenantys „Romanesco“ žiediniai kopūstai: 4 unikalūs jo paruošimo būdai

Nors mūsų šalyje artėja kalendorinė žiema, pietų kraštuose renkamas šviežias derlius pasiekia parduotuvių lentynas – šiuo metu iš Italijos atvyko švieži „Romanesco“ žiediniai kopūstai. Šios daržovės išsiskiria savo unikalumu – kadaise augintos kaip gėlės,...

Mokestiniai ginčai dėl prekių muitinės vertės: ar galima išvengti klaidų?

Mokestinių ginčų praktika rodo, jog glaudus ryšys su pardavėju (eksportuotoju), pernelyg maža importuojamų prekių kaina, netinkamai aprašyta prekė – tai aplinkybės, kurios gali lemti papildomus iššūkius ir importo mokesčius. Šį rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas...

40 kg žuvų tinklininkams kainuos per 1000 eurų

Ankstų pirmadienio rytą, apie 4 val., Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tinklais pagavusius 36 kg seliavų ir 5 kg kuojų. Asmenys Ignalinos rajono Gavio ežere iš medinės valties...
spot_img